Žyma: kreditai

Kreditai verslo pradžiai

Paskolos ėmimas, bankai, kredito unijos – tai žodžiai, kurie daugeliui Lietuvos žmonių sukelia neigiamas emocijas. Taip jau nutiko, kad nepriklausomos modernios Lietuvos bankų istorija yra sutepta apgavystėmis, šiandien vis nuaidi žmones gąsdinančios istorijos apie finansinių institucijų nelankstumą sunkiais žmonėms laikais ir, žinoma, apie nesąžiningus vienų didžiausių pasaulio bankų veiksmus, kurie sukėlė paskutinius finansinius skandalus. Tiesa, visa tai tik maža dalis visumos. Daugybė verslų prasidėjo vieno dėl to, kad jiems buvo suteikti kreditai verslo startui.

Šis straipsnis paremtas istorija apie žmones, kurie buvo vieni pirmųjų Europoje pradėjo kavos gėrimo kultą. Tai istorija apie Coffee Republic.

kreditai

Po to, kai po ilgo nesimatymo brolis ir sesuo susitiko išgerti kavos ir vėl nusivylė šio gėrimo pasirinkimu, jie nusprendė įsteigti savo kavinukę. Jie pradėjo nuo to, kad ištyrė, kas dešimto dešimtmečio pradžioje užsiėmė kavos pardavimu. Buvo vienetai konkurentų, kurie siūlė paprastą juodą, bet neskanią kavą. Pasirodo tuo metu Cappuchino, Latte ir kiti saldūs pavadinimai skambėdavo tik gurmanų lūpose. Eiliniams žmonėms buvo skirtas paprastas juodos spalvos kavos gėrimas.

Įsitikinę, kad niša idėjai yra, jie parengė verslo planą, kurį po susitikimų su bankais teko vis tobulinti. Kreditai tuomet nebuvo suteikiami taip lengvai, kaip 2007 ar 2008 metais, kuriuos kiekvienas dar gerai prisimename. Vis dėlto jų pastangos sulaukė rezultatų, paskola buvo suteikta ir atsidarė pirmoji viena kava prekiaujanti kavinė.

Jos startas buvo toks sėkmingas, kad per trejus metus Coffee Republic galėjo išaugti iki 80 kavinių visoje Jungtinėje Karalystėje. Kreditai parodžius sėkmingus darbo rezultatus tuomet jau nebebuvo problema. Viena iš įkūrėjų dar ir šiandien, po daugelio metų tikina, kad pasiruošimas pirmosios kavinės atidarymui nulėmė daugiau nei pusę viso verslo sėkmės. Paskolos gavimas buvo tik taškas, kuris atskyrė pasiruošimo darbus nuo to, kai reikėjo savo rankas merkti tiesiai į sunkų darbą.

Vis dėlto Coffee Republic yra tik vienas pavyzdys iš daugelio verslų, kuriems pradžia davė vien skolintos lėšos. Šiandien egzistuoja daug daugiau ir daug geresnių galimybių pasiskolinti ar susilaukti investicijų. Taigi, nenuleiskite rankų.

Ekonominiai šalių susirėmimai

Tikriausiai neatrasite žmogaus, kuris neturėtų savo nuomonės apie XX a. ar dar anksčiau pasaulį sukrėtusius didžiuosius karus. Visi apie juos mokėmės mokykloje, gal net vėliau universitete. Apie juos dar ir šiandien daug rašoma spaudoje. Tiesa, nedaug kas pastebi, kad šiandien taip pat vyksta didelis karas. Šį kartą jis ekonominis.

Iki pat antrojo pasaulinio karo pabaigos karas daugeliui žmonių reiškė tiesioginį kitos šalies užpuolimą. Taip daugelį metų ir buvo. Tiesa, vėliau karas tapo ne tik tiesioginiu susirėmimu. Jau viduramžiais karas vykdavo susitikimų salėse ir slaptuose susitikimuose. Buvo ieškomi sąjungininkai, buvo siekiame paramos. Prasidėjus kapitalizmui dar didesnę galią įgijo kapitalą valdantys privatūs žmonės ir verslo organizacijos. Pinigai, kreditai ir kiti finansiniai instrumentai įgijo dar didesnę reikšmę.

Tiesa, iki pat antrojo pasaulinio karo pabaigos susirėmimai vis dar buvo dažnas atvejis. Šiandien šis paprasčiausias būdas pasirenkamas daugelyje mažiau išsivysčiusių pasaulio šalių. Tiesa, joms dažniausiai jokie kreditai nesuteikiami. Paprastai Afrikoje prasideda karai dėl naudingųjų iškasenų, kurios gali būti išmainytos į ginkluotę.

Tuo tarpu antrojoje XX a. pusėje iškilus dviems didžiosioms valstybėms: JAV ir Sovietų Sąjungai vyko netiesioginiai susirėmimai. Prisiminkime Korėjos karą, Vietnamą ir daugelį smulkesnių įvykių. Vis dėl to tai jau buvo daugiausia ekonominis karas. JAV padiktavo taisykles, kurios privertė varžytis ekonomikai sunkiai pakeliamais rodikliais: ginkluotės kiekiais, kosmine programa.

Tądien pralaimėjimą patyrė Sovietų Sąjunga. Tiesa, šiandien vėl galime įžvelgti ekonominio karo ženklus. Diktatūros pančių dar nenusimetusi Kinija ir JAV nors ir laisvai prekiauja ir nerodo viena kitai nepalankumo, turi nesutarimų.

Daugelį metų buvo kalbama apie tai, kad iš vakarų valstybių išsikelia fabrikai. Jie iškeliauja į šalis, kur gamybos kaštai yra mažesni. Daugeliu atveju tai yra Kinija. Taigi, į plėtrą investuojami Vakarų valstybių įmonių pinigai ir bankų suteikiami kreditai nusėda didžiausioje pagal gyventojų skaičių valstybėje, kuri iki dešimtmečio galo žada tapti didžiausia pasaulio ekonomika.

Nors tai atrodo, kaip natūralus ir neišvengiamas procesas, jį Vakaruose bandoma pristabdyti ar bent kontroliuoti. Žinoma, svarbiausia, kad kartu su demokratinio pasaulio investicijomis į kitas šalis keliautų ir pažangios idėjos.

kreditai

Kaip Graikija įklimpo į skolas?

Europos kultūros lopšys, Olimpinių žaidynių pradininkė ir turistų rojus – tai tik keli Graikiją apibūdinantys pavadinimai. Šiandien vis dažniau girdime, kad Graikija yra Europos sąjungos našta, prasiskolinusi ir ne pagal savo išteklius daugelį metų gyvenusį valstybė. Daugeliui kyla klausimas, kodėl ši kiekviename pasaulio istorijos vadovėlyje minima valstybė stipriai nukentėjo nuo paskutinės 2008 metų finansinės krizės ir įklimpo į skolas?

2002 – 2007 tai buvo metai, kai pigūs kreditai nusiaubė daugelį šalių. Tiksliau, paprastų žmonių ir valstybių vadovų protus. Žmonės skolinosi ir su skolintais pinigais galėjo daryti viską, ko tik geidė širdis. Amerikiečiai statėsi didelius namus, Islandai nustojo žvejori ir tapo investiciniais bankininkais, lietuviai pirko pervertintus butus. Daug žmonių šiandien pripažįsta, kad skolinosi neapdairiai.

Dažnai neapdariai skolinosi ir ištisos valstybės. Kreditai buvo lengvai prieinami ir buvo planuojami deficitiniai biudžetai. Buvo remiamasi paprata taisykle – rytoj bus geriau, rytoj skolą gražinsime. Ypač neapdariai tai darė Graikija.

Šioje šalyje nugriaudėjo daugybė protestų dėl planų sumažinti darbo užmokesčius valstybės valdomose įmonėse. Keisčiausia, kad Graikijoje valstybinėse įmonėse dirbančių žmonių atlyginimai viršija privačiame sektoriuje dirbančių žmonių atlyginimus net iki 4 kartų. Tik keliose srityse atlyginimai panašūs. Dėl tokių milžiniškų atlyginimų darbuotojams, Graikijos geležinkeliai nuo neatmenų laikų dirba nuostolingai. Kartais jų išlaidos viršijo pajamas net 3 kartus.

Graikijoje žmonės labai anksti išeidavo į pensiją. Vyrai galėjo palikti darbą 55 metų, o moterys 50. Jie vidutiniškai gaudavo 80% buvusio atlyginimo. Tuo tarpu sveikatos sistema šalyje yra brangiausia, bet pati neefektyviausia tarp Europos sąjungos šalių.

2009 metais siekiant išsiaiškinti, kodėl taip staigiai išaugo skolos, paaiškėjo, kad daugelį metų kreditai buvo slepiami. Buvo priimta užsimerkti ir apsimesti, kad nėra labai didelių skolų. Blogiausia, kad tai vyko beveik visose valstybinėse institucijose ir niekas nesiėmė suskaičiuoti, kokio dydžio gali būti visa valstybės skola.

Graikijoje nebuvo rūpinamasi mokesčių surinkimu. Graikijoje galioja tokie pat griežti įstatymai kaip ir bet kurioje kitoje Europos sąjungos valstybėje. Tiesa, mokesčius slėpė labai daug žmonių. Manoma, kad beveik visus Graikijoje dirbančius gydytojus buvo galima nubausti už mokesčių slėpimą.

kreditai

Finansavimas rizikingoms verslo idėjoms

Daugelis didžiųjų verslų prasidėdavo nuo didelių idėjų ir didelių skolų. Deja, šiandieninė ekonominė situacija bankus pamokė, kad reikia būti atsargesniems, jog daugelis didelių, įdomių, rizikingų ir pasaulį galinčių pakeisti idėjų per ilgai užsibūna žmonių galvose ir niekada neišskleidžia sparnų. Dėl šios priežasties ir, žinoma, dėl noro uždirbti pinigų buvo įsteigti rizikos kapitalo fondai.

Rizikos kapitalo fondai – tai dažniausiai grupė turtingų žmonių, kurie ieško, kur galėtų investuoti savo atliekamas lėšas. Tai nėra joks paramos fondas ar pašalpų teikimo vieta. Visi jie siekia uždirbti, kuo daugiau pinigų. Tiesa, kitaip nei bankai šie fondai renkasi rizikingas investicijas. Kreditai yra suteikiami įmonėms, kurios ieško investijcijų inovacijoms, naujų išradimų kūrimui. Svarbiausia, kad sėkmės atveju kuriamas produktas atneštų didelį pelną.

Svarbiausia, kreipiantis į rizikos kapitalo fondus pačiam tikėti, kad jūsų verslo idėja gali uždirbti labai daug pinigų. Fondai gali pasiūlyti kelis variantus, kaip galite gauti pinigų: jie pasiima dalį akcijų, kitas variantas – jūs skolinatės su didelėmis palūkanomis. Žinoma, variantas atiduoti dalį akcijų yra daug naudingesnis jums kaip verslo idėjos autoriui. Jūs galėsite gauti tiek fonduose dirbančių specialistų konsultacijas ir patarimus.

Rengiant sutartis su rizikos kapitalo fondais derėtų nepamiršti, kad tai specialistai, kurių pagrindinis darbas uždirbti, kuo daugiau pinigų. Nors daugelis vakarų pasaulio valstybėse dirbančių fondų laikosi savo deklaruojamų vertybių ir skatina geranorišką bendradarbiavimą, pasitaiko ir apgavystės atvejų. Jos kartais išaiškėja net po kelių partnerystės metų. Sutartys gali būti painios ir jūs, verslo idėjos autorius, galite net nesuprasti, kad verslas, iš tiesų, jau priklauso fondui, o ne jums.

Rizikos kapitalo fondų valdytojai atskleidžia, kad tai, ką didžioji masė žmonių vadina įdomiomis idėjomis, jiems nėra įdomu. Vien tik idėjos nepakanka. Svarbiausia, kad būtų surinkta komanda žmonių, kurie būtų pasiryžę dirbti su idėja iki pat galo net ir ilgą laiką negaunant jokių rezultatų. Suteikiami kreditai padengia žmonių darbo vietos sukūrimą, jų atlyginimus ir kitas būtinas išlaidas. Jūsų naujasis tarnybinis automobilis į šias išlaidas, deja, nepateks.

kreditai

Skolintis ar nesiskolinti?

Skolintis ar nesiskolinti pinigų yra kasdien į galvą ateinantis kiekvieno pradedančiojo verslininko klausimas. Vienareikšmio atsakymo nėra, turite peržiūrėti savo verslo planą, apgalvoti teigiamus padarinius sėkmės atveju ir galimus atvejus, kai kažkas nepasiseka.

Nesvarbu, kad pinigų reikia naujam jūsų verslui, kuris yra rizikingas, bet tikrai turi nešti didelį pelną ir tikite, kad skolą nesunkiai grąžinsite. Turite būti įsitikinęs, kad visi kiti pinigų šaltiniai yra išnaudoti, o rizika nėra per didelė. Kalbant apie verslo kūrimą, geriausia pradėti su kuo mažesniu kapitalu. Geriausią, kad verslo idėją imtųsi įgyvendinti žmonės, kurie ja tiki ir patys yra pasiryžę investuoti. Pavyzdžiui jūs surenkate penkių žmonių komandą, kurie yra pasiryžę investuoti savo santaupas, patys dirbti. Tai daug geriau nei dideli kreditai ant jūsų vieno pečių ir darbuotojai, kurie yra pasiryžę kas mėnesį pasiimti numatyta pinigų sumą.

kreditai

Pasikalbėkite su draugais ir šeima. Tikėtina, kad šie žmonės bus pasiryžę jums paskolinti pinigų pasiimdami dalį akcijų. Jei jie patys negalės prisidėti prie jūsų idėjos parėmimo, bent patars, kur galite kreiptis.

Iš karto apsvarstykite variantą keliauti pas „verslo angelus“. Tai investuotojai, kurie sutinka savo kapitalą investuoti į jūsų verslą ir mainais gauti dalį akcijų. Tai geras variantas, nes gausite ne tik pinigų, bet ir gerų patarimų, nes šie investuotojai kažkada patys buvo tokie patys pradedantieji verslininkai, kurie iš jo sėkmingai uždirbo pakankamai daug pinigų, kad galėtų vystyti svetimas idėjas.

Neverta per daug vargintis jei jums reikalinga maža suma trumpam laiko tarpui. Egzistuoja paskolos internetu, kreditų per 24 valandas kompanijos ir tie patys didieji bankai, kurie dažnai palyginti nedideles sumas trumpam laikotarpiui gali paskolinti neužduodami per daug klausimų. Žinoma, reikia užduoti sau klausimą ar norite kurti ilgalaikį, nuolat pajamas teikiantį verslą ar užsiimsite tik vienadieniu prekiavimu tuo laikotarpiu paklausia preke.

Taigi, geriausia rinktis skolinimąsi, kai pinigai padės jūsų verslui įžengti į naują rinką ar garantuotai uždirbti apvalias sumas, nes visada egzistuoja rizika, kad skola taps inkaru, kuris neleis jūsų idėjai judėti.

Supažindinkite vaikus su pinigais

Vaikus reikia supažindini pinigus iš karto po to, kai jie išmoksta skaičiuoti. Dauguma tėvų daro klaidą delsdami. Verčiau imkitės aktyvios rolės kuo greičiau, kitaip vaikai gali išsiugdyti ydingus įpročius.

Kalbėkite su vaikais apie pinigus ir jų vertę. Būtina apšviesti juos apie tai, kaip reikia taupyti ir išmintingai juos leisti. Tai būtina daryti rodant teigiamą savo pavyzdį.

Išmokykite atskirti norus ir poreikius. Paprasti norai nusipirkti saldainį ar norimą žaislą turi būti atskirti nuo poreikių sveikai papietauti ar nueiti į teatrą. Skiriasi pinigų išleidimo suteikiama vertė. Šie įgūdžiai padės jiems ateityje priimti protingus sprendimus.

Išmokinkite nusistatyti tikslus. Nesvarbu žmogus yra senas ar jaunas, jei jis neturi tikslų jis retai kažką pasieks. Padėkite vaikui taupyti daiktams, kurie jam yra reikalingi. Kitu atveju vaikai ateityje gali per daug susižavėti tokiais dalykais, kaip kreditai ir paskolos. Būtina ugdyti atsakomybę.

Atskirkite taupymo ir pinigų leidimo sąvokas. Paaiškinkite, ką jiems gali suteikti nuoseklus taupymas ir, kad norint to pasiekti reikia atsisakyti iš pirmo žvilgsnio labai norimų dalykų ir betikslių išlaidų. Galite netgi tapti mažuoju šeimos banku: mokėkite vaikui palūkanas už pinigus, kuriuos jis laiko savo banko sąskaitoje. Tai padės suprasti taupymo naudą ir ugdyti teigiamus įpročius.

Sunku sutaupyti pinigų, jei jų neturi. Duokite vaikui šiek tiek daugiau pinigų nei jam gali prireikti. Pavyzdžiui vaikas nori nueiti į kiną ar teatrą ir prašo dešimties litų. Duokite jam vienuolika, tačiau patarkite atliekamą litą atsidėti. Tai 10 procentų taupymo metodas.

kreditai

Jau minėjome, kad vaikas gali turėti banko sąskaitą. Nusiveskite vaiką į banką ir atidarykite sąskaitą kartu. Išmokykite elementarių piniginių funkcijų. Tiesa, nereikia drausti leisti pinigus jiems reikalingiems pirkiniams. Tai gali atbaidyti nuo taupymo. Verčiau leiskite suprasti pinigų vertę. Leiskite vaikui pačiam priimti finansinius sprendimus.

Pasiimkite vaiką kartu, kai atliekate didelius ar mažus pirkimus. Parodykite, kaip vyksta derybos turguje ar kaip kaina įtakoja perkant didelius pirkinius, kaip naują baldų komplektą.