Prancūzijoje art nouveau pamatus parengė pati istorinė praeitis, prabangus barokas, žaismingas, puošnus rokokas ir XIX amžiaus pabaigoje vykę reikšmingi pokyčiai tapyboje. Ryškėjo simbolistinė kryptis literatūroje, turėjusi įtakos jaunosios kartos menininkų kūrybai. Pirmieji nuo realizmo ir impresionizmo atsiribojo grupė dailininkų su Pauliu Gogenu priešakyje, vadinamoji Pont-Aveno mokykla. Bendraminčiai kartu tapydavo nuvykę į šiaurės vakarų Prancūzijos Pont-Aveno miestelį Bretanės provincijoje. Juos traukė ne tik spalvingas, archajiškas Pont-Avenas, bet ir svetingi provincijos miestelio svečių namai, kuriuose dailininkai apsistodavo ir buvo įsirengę studiją. Gogeno kūryba buvo impulsas posūkiui tapyboje, turėjo įtakos grafikos, dizaino raiškos formoms. Išraiškinga dinamiška dėmė, vingiuojanti tarsi žaltys linija, būdinga jo darbams pat buvo perimta kitų dailininkų, tapo art nouveau stiliaus simboliu.
Paryžiuje art nouveau gimimą simbolizavo verslininko, japonų meno kolekcininko Siegfriedo Samuelio Bingo atidarytas salonas L’Art Nouveau (1895). Atidarymo proga belgų architekto ir dizainerio Henry van de Velde’s apipavidalintose salėse buvo eksponuoti E. Vuillard’o, M. Denis ir kitų darbai. Bingo salonas parduotuvė Paryžiuje tapo dekoratyviojo moderniojo meno sklaidos centru. Kaip tik tuo metu Paryžiuje įsikūrė čekų dailininkas Alfonsas Mucha. Jaunasis čekas domėjosi Rytų kraštų, islamo menu, studijavo gotikos palikimą. Didžiausią poveikį Muchos kūrybai neabejotinai turėjo Japonijos meno estetika, kinų menas. Ant popieriaus ritinių spalvotu tušu nutapytos kompozicijos, subtili linijos plastika, spalvų deriniai formavo jo meninį braižą. Muchos sukurti plakatai, kuriuose dažniausiai vaizduojamos moterys su vešlių plaukų susivijusiomis sruogomis, primenančiomis spiralinį ornamentą, aptinkamą japonų, kinų raižiniuose, tapyboje, porceliano dirbiniuose, audiniuose. Talentingo čekų dailininko kūryba papildė Paryžiaus meninį gyvenimą, kuriame jis dalyvavo daugiau kaip du dešimtmečius. Mucha suprojektavo nemaža dekoratyvinių objektų, šviestuvų. Jo kuriami buvo net minkšti baldai, išsiskiriantys metalinėmis dekoruotomis kojelėmis. Jo suprojektuotų šakučių, peilių koteliai ypač subtilios reljefinės puošybos, su pabrėžtinai pulsuojančia linija.
Secesijos laikotarpio dailininkų pagrindinis įkvėpimo šaltinis buvo gamta, jos nuolat atsinaujinantys procesai, ypač ankstyvuoju laikotarpiu. Gamtos motyvais dekoruojami ne tik minkšti baldai, apyvokos daiktai, stalo įrankiai, bet net ir plaukų smeigtukai. Augalinė ornamentika taikoma architektūroje, metalinių dekoratyvinių tvorelių, balkonų apdailoje. Dekoratyvūs raižiniai neretai puošė ir namų kėdės ar spintos paviršius.
Šiuo pereinamuoju iš XIX į XX amžių laikotarpiu daugelis į dizainą, net į architektūrą, atėjo panašiu keliu ir tapo šio amžiaus novatoriais.
Prancūzijoje art nouveau XIX amžiaus dešimtajame dešimtmetyje itin atsiskleidė Nansi, tam tikra prasme net aplenkdamas Paryžių. Amžiaus pabaigoje Paryžiuje būrėsi dailininkai, nusiteikę reformuoti meną, diegdami naujoves teptuku ant drobės arba spalvinguose plakatuose, tuo tarpu Nansi ryžtingai ėmėsi atgaivinti vitražą, kalvystės, keramikos, stiklo amatus. Net įžengus į XXI amžių tvyro Nansi mokyklos (Ėcole de Nancy) dvasia, kurios palikimas kruopščiai saugomas ir gerbiamas. Beveik kiekvienoje gatvėje aptiksime namų, kurių fasade iškaltos autorių pavardės, pritvirtintos lentelės su projektuotojų vardais ir užrašu Ėcole de Nancy. Susiformuoti Nansi mokyklos susivienijimui padėjo grupė iniciatyvių dailininkų, kurių tikslas buvo išplėtoti ir atgaivinti taikomąjį, dekoratyvinį meną, amatus provincijoje ir dalyvauti pramoninėje gamyboje.
XIX amžiaus pabaigoje Prancūzija atsidūrė sudėtingų istorinių, politinių įvykių sūkuryje. Prancūzams pralaimėjus 1870 metų kare su Prūsija, vokiečių armijai trejiems metams okupavus Elzasą ir dalį šiaurinės Lotaringijos, Nansi atsidūrė Vokietijos imperijos pasienyje. Į Nansi plūstelėjo tūkstančiai emigrantų iš okupuotos teritorijos. Patriotinės piliečių nuotaikos paskatino ekonomikos raidą, savito kultūrinio, meninio centro formavimąsi. XX amžiaus pradžioje pradėta visuomeninė naujo Nansi miesto plėtojimo programa.