Esu pasakojęs apie įvairias dantų protezų rūšis: implantus, dantų karūnėles ar tiltus, tačiau mažiau rašiau apie išimamus dantų protezus. Būtent apie šiuos ir papasakosiu šiame straipsnyje.
Maždaug 700 metais prieš Kristų šiaurinėje Italijoje gyvenusios etruskų gentys pradėjo gaminti dantų protezus iš žmonių arba gyvūnų dantų. Tokio pobūdžio protezai gana greitai sudildavo ar kitaip sugesdavo, tačiau odontologijoje buvo naudojami iki 19 amžiaus.
Seniausi žinomi išimami visos burnos protezai atsirado Japonijoje. Manoma, kad šie buvo pagaminti Ganjyoji šventykloje, Kii provincijoje. Juos pagamino Nakaoka Tei 1538 metais. Protezai buvo padaryti iš medžio. Įdomu, kad jie buvo gana tiksli tikrų dantų kopija. Tokio tipo protezai Japonijoje buvo naudojami iki Meiji periodo pradžios.
Europoje pirmuosius protezus pradėjo gaminti Londono gyventojas Peter De la Roche. Po jo šiuo amato ėmėsi gausybė kitų. Galima paminėti, kad dažniausiai išimamus protezus gamino profesionalūs auksakaliai ir kalviai.
Pirmieji porcelianiniai protezai buvo pagaminti 1770 metais, juos sukūrė Alexis Duchateau. O 1791 metais Britanijoje Nicholas Dubois De Chemant pirmasis užpatentavo išimamus porcelianinius dantų protezus. Įdomu, kad jo į jo patentą buvo įtraukti ir daliniai išimami dantų protezai. 1792 metais šis odontologas pradėjo pardavinėti savo gaminius.
Praėjus beveik 30 metų po Nicholas Dubois De Chemant patento, auksakalys Claudius Ash pradėjo pardavinėti porcelianinius dantų implantus išdėliotus ant auksinės 18 karatų plokštelės. Vėliau plokštelės buvo gaminamos iš vulkanito ir kietos gumos, o 20 amžiuje pradėtas naudoti plastikas.
Šiais laikais išimami protezai dažnai yra laikomi atgyvena dėl sukeliamų nepatogumų: negalėjimo normaliai kramtyti, klapsėjimo kalbant ar estetinių trūkumų. Vis dėlto šiuolaikinės technologijos nestovi vietoje ir gali pasiūlyti ne vieną sprendimą žmonėms netekusiems visų dantų. Pastaruoju metu labai išpopuliarėjo protezai su 4 fiksacijos sistemomis:
- Magnetinė fiksacija;
- Rutulinė fiksacija;
- Fiksacija užraktais;
- Sijinė fiksacija.
Magnetinės fiksacija
Į žandikaulį yra įstatomi du implantai ant kurių galvučių yra pritvirtintas stiprus magnetas. Kita magneto dalis yra pritvirtinama prie išimamo protezo. Naudojant šią technologiją yra užtikrinamas protezo stabilumas.
Rutulinė fiksacija
Proteze yra įmontuojamas specialus metalinis korpusas, kuriame patalpintas guminis žiedas. Ant įstatyto į žandikaulį implanto uždedama rutuliuko formos galvutė. Dedant protezą ant implantų rutuliukas įlenda į metalinį korpusą ir užsifiksavęs nebeleidžia protezui judėti. Naudojant tokio tipo sistemą patariama įsistatyti mažiausiai du implantus analogiškai kaip ir magnetinės fiksacijos sistemos atžvilgiu. Reikėtų pabrėžti, kad didesnis implantų kiekis leidžia užtikrinti geresnį protezo stabilumą.
Fiksacija specialiais užraktais
Ši fiksacijos sistema nedaug kuo skiriasi nuo rutulinės. Šiuo atveju vietoj guminės atramos naudojamas specialus užraktas. Uždėjus išimamą protezą ant danties implanto šis užraktas yra užfiksuojamas ir vėlgi gana stabiliai laikosi.
Sijinė fiksacija
Tai paskutinė iš mano aptariamų šiuolaikinių fiksacijos sistemų, tačiau ne blogiausia. Ant implantų yra uždedama speciali sija – užraktas. Būtent ant sijos ir yra fiksuojamas išimamas implantas. Visgi ši sistema turi minusą, geriausiai veikia įsistačius daugiau nei 2 implantus.
Šį kartą tiek apie išimamus dantų implantus. Akivaizdu, kad per pusantro tūkstančio metų išimamų protezų sistemos gerokai ištobulėjo. Dabar pacientai kur kas rečiau susiduria su nestabiliai dantų protezais, klapsėjimu kalbant ar kitomis ankščiau buvusiomis įprastomis šių išradimų problemomis. Taigi netekusieji dantų norėdami išlikti sveiki ir gražiai atrodyti dabar turi visas galimybes tai turėti.