Ortodontinis gydymas

Ortodontijos mokslas pasitelkiamas siekiant gydyti kreivai išdygusius dantis, netaisyklingam sukandimui ar žandikaulių sistemos vystymosi sutrikimams koreguoti. Šiame straipsnyje būtent ir papasakosiu apie ortodontiją ir dantų tiesinime naudojamus metodus.

Ortodontines problemas sukelia gausybė priežasčių. Pačias dažniausiais gali pastebėti ir patys pacientai. Pagal naujausius tyrimus yra nustatyta, kad kreivų dantų augimą gali įtakoti ir tokie įpročiai, kaip kvėpavimas pro burną, netaisyklinga liežuvio padėtis ar jo čiulpimas, netinkamai nuryjamas maistas, piršto čiulpimas. Būtent išvardintos priežastys dažniausiai lemia netaisyklingą abiejų žandikaulių formavimąsi.

Labai svarbu, kad tėvai pastebėtų šiuos vaikų įpročius ir pradėtų savo mažylius mokyti jų atsisakyti. Kitu atveju vaikams greičiausiai po 10-15 metų tikrai prireiks apsilankymo odontologijos klinikoje, kur bus pradėtas ortodontinis gydymas pasitelkiant į pagalbą breketus. Taip pat patariama jaunus vaikus nuo 6-8 metų atvesti į odontologijos kliniką profilaktiniam patikrinimui pas gydytoją ortodontą. Būtent šiame amžiuje vaikams sparčiai auga kaukolės kaulai. Laiku pastebėjus žandikaulio kaulų augimo sutrikimus galima išvengti ilgo ortodontinio gydymo proceso. Pastebėjus netaisyklingai besiformuojančius žandikaulius specialistas pasiūlys išimamas ortodontines plokšteles, kurios padės formuoti dantų augimo kryptį.

Kaip bebūtų, reikia suprasti, kad dantų kreivumą galima gydyti bet kokiame amžiuje. Kartais vyresni žmonės nebedrįsta kreiptis į ortodontą specialistą pagalbos. Tokios baimės priežastis gali sukelti ne tik estetinį nepatogumą. Netaisyklingai susiformavę abu žandikauliai gali sukelti galvos skausmus, traškėti kramtant, žmonės gali jausti smilkinių maudimą. Ilgalaikėje perspektyvoje pradeda matytis nepageidaujamos veido raukšlės, bliūkšti žandai, be to iškyla pavojus netekti dantų.

Ortodontinio gydymo eiga:

  • Diagnozės pacientui nustatymas – pasitelkiamos rentgeno nuotraukos, kai kuriose odontologijos klinikose kompiuteriniai sąkandžio modeliai.
  • Gydytojas ortodontas pristato gydymo eigą.
  • Breketų uždėjimas ant dantų.
  • Priklausomai nuo pasitelkto gydymo metodo pacientai lankosi odontologijos klikoje kas 4 – 8 savaites.
  • Breketų nuėmimas.
  • Naujo sąkandžio išlaikymas pasitelkiant išimamas kabes.

Įprastai gydymo procesas ir būdas parenkamas pagal dantų, žandikaulio ir sąkandžio būklę, taip pat procesui įtakos turi paciento amžius ir individualios savybės. Gydymo metu naudojami įvairių rūšių breketai: keraminiai, metaliniai, liežuviniai, beligantūriniai. Šiais laikais ortodontijos mokslas vystosi labai sparčiai, breketai tampa efektyvesni, nepastebimi, trumpėjo gydymo laikas.

Naudojamos breketų sistemos

Patys populiariausi ir efektyviausi breketai vis dar išlieka metaliniai. Nors ankščiau šie atrodė gana bjauriai ir neestetiškai, tobulėjant tampa mažiau pastebimi. Šiuo metu Lietuvoje gana populiarūs žemo profilio breketai, kurie ne taip stipriai dirgina burnos gleivinę bei yra mažiau pastebimi.

Kita breketų rūšis yra beligatūriniai. Šie breketai turi gana daug privalumų: rečiau reikia šalinti dantis, gydymas trunka gerokai trumpiau nei naudojant standartines sistemas, gydymo metu beveik nejaučiamas diskomfortas, retesnis lankymasis odontologijos klikose.

Pacientas reikalaujantiems breketų kurie nesimato, buvo sukurti keramikiniai, safyriniai ir plastikiniai breketai. Dėl to, kad šie breketai yra sunkiau pastebimi, juos pamėgo vyresnio amžiaus pacientai, vis dėlto reikėtų žinoti, kad gydymas naudojant šio tipo kabes užtrunka kur kas ilgiau.

Na ir paskutinioji rūšis yra liežuviniai breketai. Šie breketai prie dantų klijuojami yra iš liežuvio pusės. Dėl šios priežasties yra visai nematomi. Vis dėlto ši metodika turi keletą trūkumų: nešiojant šio tipo sistemą yra kur kas sunkiau tinkamai prižiūrėti ir valyti dantis, be to gana stipriai jaučiamas liežuvio gleivinės dirginimas, ši kur kas jautresnė nei lūpų. Galiausiai ne visi dantų kreivumo atvejai gali būti išgydomi pasitelkiant šią sistemą.

permatomi breketai