Velykos tai religinė šventė. Šios šventės metu yra švenčiamas Jėzaus prisikėlimas. Velykos yra švenčiamos pavasarį, tad tai kartu gamtos prisikėlimo šventė. Taip pat tai yra gavėnios pabaiga, tai reiškia, jog baigiasi rimties bei pasninko metas. Todėl ant velykų stalo gali rasti tiek mėsos, tiek alkoholinių gėrimų (aišku viskas yra su saiku). Šiame straipsnyje apžvelgsime kokie velykų patiekalai dominuoja ant lietuvių stalo.
Margučiai
Šnekant apie velykų patiekalus negalima nepaminėti margučiu. Tai pagrindinis šventės akcentas. Per velykas galima išvysti gausybę spalvingai margintų kiaušinių. Tai simbolizuoja gyvybę, prisikėlimą. Kiaušiniams marginti yra sukurta gausybė įvairių technikų. Itin populiaru kiaušinius dažyti svogūnų lukštais ar kitais natūraliais būdais. Tačiau jeigu jums šie būdai ne prie širdies, prekybos centruose galite įsigyti kiaušiniams skirtų dažų.
Mėsiniai patiekalai
Kaip jau ir minėjau, velykos yra gavėnios pabaiga, tad per jas nevengiama ir riebesnių patiekalų. Itin populiaru yra išsikepti kokį nors paukšti. Tai gali būti antis, žąsis, višta ar kalakutas. Seniau per velykas buvo itin populiaru pasigaminti naminį paštetą iš vištienos.
Desertai
Ant velykų šventinio stalo niekada netrūksta ir saldesnių patiekalų. Itin populiaru kepti pyragą „Velykinė bobą” ar šimtalapį. Beveik visuose velykiniuose desertuose galima rasti aguonų, tai turi simbolinę prasmę.
Alkoholis
Kadangi velykos yra pasninko pabaiga, tad galima saikingai pasivaišinti alkoholiu. Dažniausiai ant lietuvių stalo galima rasti butelį vyno ar degtinės, tačiau tai nėra būtinas akcentas.