Mėnuo: 2010 gegužės

Ekonomiškas šriftas

Pasibaigus spausdintuvo rašalo kasetei ar toneriui visi giliai atsidūstame – vėl teks pakratyti piniginę. Tačiau ar žinote, jog galima sumažinti išnaudojamo rašalo kiekį ir sutaupyti pinigėlių paprasčiausiai atidžiau pasirenkant teksto kurį spausdiname šriftą.

Matematika čia paprasta, reikia naudoti šriftus kurie tą patį teksto kiekį užrašytų užimdami mažesnį lapo plotą, t.y. spausdintuvas turėtų spausdinti mažiau. Štai, pavyzdžiui, vieni vaikinukai padarė eksperimentą kurio metu priėjo išvados, jog Garamond ir Courier šriftai yra patys ekonomiškiausi iš įprastinių kompiuteryje įdiegtų šriftų. Rezultatus jis pavaizdavo prilygindamas išrašytoms tušinukų širdelėms.

Tačiau jei esate ypatingai taupus, galite pasirinkti super ekologiškus-ekonomiškus šriftus, kurių išskirtinė savybė mažos skylutės pačiose raidėse. Spausdinant tokiomis raidėmis parašytą teksta rašalo  reikia dar mažiau. Deja, šie šriftai yra be lietuviškų raštmenų, tad gali būti naudojami tik juodraščiams, asmeniniams užrašams spausdinti. My fonts tinklalapyje galite rasti daugybę šriftų kurie priskiriami ekonomiškų tipui.

Taip pat nereikėtų pamiršti, jog paryškintas(bold) šriftas naudoja daug daugiau rašalo nei paprastas, o didesnis šriftas tai pat nepadeda taupyti.

Kitas lapai svarbus momentas – tinklapių spausdinimas. Jei norite atsispausdinti tinklalapyje esančią informaciją, nepamirškite apdoroti ją taip, kad nespausdintumėte reklamos, šoninių meniu ir kt, kas tik bereikalingai eikvoja rašalą. Pvz. mano Mozilla Firefox padaro viską už mane ir spausdina tik tekstą. Jei jūsų naršyklė to nepadaro, galite pasinaudoti specialiomis programomis, kaip pvz. PrintWhatYouLike.com

Bedarbis ar savanoris?

Kaip deklaruoja Darbo birža, šiuo metu Lietuvoje yra virš 15% bedarbių, tai yra virš 300tūkst. gyventojų. Tokie įspūdingi skaičiai yra vis dar iš Lietuvos nesitraukiančios finansinės krizės padarinys. Natūraliai kyla klausimas, ką šie visi nedirbantys žmonės veikia? Daugelis tikriausiai atsakytų „bedarbis nieko neveikia, ištisą dieną drybso prie televizoriaus, iš namų išeina tik išnešti šiukšlių(ne visada) arba nusipirkti alaus“. Ir tikriausiai taip atsakydami nedaug prašautumėte pro šalį. Žmonės kurie įjungę rėžimą „krizė, darbo nėra, ieškoti neverta“ tikrai nieko neveikia ir klimpsta į tinginystės, alkoholio ir degradacijos liūną. Kiti emigruoja į užsienį.

O yra ir kita žmonių dalis, kurie užsiima visuomenei naudinga veikla. Jie tampa savanoriais įvairiose organizacijose. Beje, kokia pirma mintis atėjo į galvą perskaičiuos žodį savanoris? Galiu lažintis, jog pusėj skaitančiųjų „savanoris“ asocijuojasi su „kariu savanoriu“. Ištikrųjų terminas „savanoris”  apibūdinantis žmogų, savo valia atliekantį visuomenei naudingą darbą ir nesitikėdamas už tai jokio atlygio. Kitaip – tai aktyvus žmogus. Daugelis socialinių organizacijų mielai priima savanorius, padedančius veikloje, atliekančius  kasdienines, nesudėtingas užduotis.

Kodėl geriau būti savanoriu nei bedarbiu? Pirmiausia, intensyvi veikla leidžia jaustis pilnaverčiu žmogumi. Dažnai būdamas savanoriu gali gauti nemokamą organizacijos paramą ar atlygį už darbą – vis keli litai į kišenę. Taip pat tai svarbus kontaktų užmezgimas, gal organizacijos susitikimuose susipažinsi su būsimu darbdaviu. Ir pabaigai, kas skamba geriau atėjus į darbo interviu ir išgirdus klausimą „ką veikėte paskutinius tris mėnesius?“:
1)    Buvau bedarbis (t.y. auginau pilvą ant alaus mielių)
ar
2)    Užsiėmiau visuomenine veikla. Socialinėje organizacijoje „Plunksnelė“ padėjau tvarkyti dokumentus, padėjau kurti informacinius lankstinukus ir pan.

Žmogus gali jaustis pilnavertis ir laimingas tik tuomet, kuomet gali būti naudingas kitam. Bedarbystė neturėtų pasiglemžti žmogaus ir sunaikinti jo dvasios. Buvimas  tarp žmonių neleidžia liūdėti, griaužtis ir net suteikia šansą išmokti kažko naujo.