Ne veltui Majų civilizacija yra viena pažangiausių centrinės Amerikos tautų. Šioje civilizacijoje buvo išrastas ne tik toks regis paprastas išradimas, kaip kalendorius, beje dėl kurio pasibaigimo dabar pranašaujama pasaulio pabaiga, bet ir dantų implantai. Apie šią, mums tolimą tautą ir bus šis straipsnis.
Mokslininkai majų klestėjimo laikotarpį išskiria nuo 250 m. iki 900 m. po Kristaus. Tuo metu majų gyventose teritorijose pradėjo stipriai augti žmonių skaičius, taip pat datuojami ir gausybė archeologinių atradimų bei iškasenų. Ši tauta išvystė žemdirbystės amatą, sukūrė stiprią iš miestų-centrų susidarančią imperiją (panašus modelis kaip graikų miestai-poliai). Vieni iš didžiausių buvo Tikalas, Kopanas, Uaxactunas.
Savo klestėjimo metu Majai buvo pasiekę kelių milijonų gyventojų skaičių. Iš jų kilo ne viena kita mažesnė karalystė ar imperija Lotynų ir Centrinėje Amerikoje. Šios tautos kultūra garsėjo savo architektūra, didžiuliais rūmų pastatais, šventyklomis. Civilizacija taip pat buvo sukūrusi gana tobulą savo rašmenų sistemą. Galiausiai odontologų tarpe ši tauta taip pat turėtų būti žinoma kaip ta, kurios išradimų sąraše yra dantų implantai.
1931 metais Hondūro teritorijoje atlikus kasinėjimus majų kapavietėje buvo atrastas įdomus moters žandikaulis. Šio savininkė greičiausiai buvo apie dvidešimties metų moteris mirusi 600 mūsų eros metais. Įdomiausia, kad kaule buvo įstatyti trys iš kriauklių pagaminti dantys. 40 metų mokslininkai manė, kad šios kriauklės buvo įstatytos po mirties, tokie atvejai buvo populiarūs senovės Egipte. Tačiau 1970 Brazilų stomatologas Amadeo Bobbio radiografu ištyrinėjęs kaulą nustatė, žandikaulio pakitimus aplink įstatytas kriaukles. Taip paaiškėjo, kad pirmieji dantų implantai moteriai buvo įstatyti jai dar būnant gyvai. Majai 1350 metų aplenkė mus.
Taip pat nuo šios kultūros yra neatsiejamos laiptuotos piramidės. Šie didingi pastatai buvo statomi religinių apeigų vietose šalia valdovų rūmų. Cancuene esanti piramidė yra pats didžiausias majų kultūroje žinomas statinys, įdomu tai, kad toje teritorijoje daugiau panašių statinių beveik nėra. Kitu svarbiu archeologiniu palikimu yra laikomos akmeninės plokštelės „tetun“. Šiose kortelėse buvo atvaizduojami valdovai bei aprašomas jų genealoginis medis, karinės pergalės ir kiti pasiekimai. Šie „dokumentai“ leido mokslininkams geriau suprasti didžios civilizacijos kultūrą.
Majai dar yra žinomi dėl gerai išvystyto prekybos tinklo. Didžiuosiuose miestuose yra randama kakavos, druskos, jūros kriauklių, nefrito, šie daiktai originaliai nėra kilę iš majų teritorijų, taigi yra manoma, kad šie yra prekiavę netgi su Karibų regiono tautomis.
Aštuntajame ir devintajame dešimtmečiuose centrinės majų žemės esančios žemumos patyrė didelį nuosmukį, labai greitai šios teritorijos buvo apleistos žmonių. Šis nuosmukis laikotarpis buvo nustatytas pagal sustojusias statybas ir nutrūkusius akmeninius įrašus. Mokslininkai neturi vieningos nuomonės, kas galėjo įtakoti šios kultūros žlugimą.
Kai kurios teorijos teigia, kad Majai pasiekė kritinę populiacijos ribą, kai nebeužteko maisto, buvo užkariauti kitų tautų, patyrė kelis stiprius valstiečių sukilimus arba buvo paveikti prekybos tinklo griuvimo. Su ekologija susijusios hipotezės teigia, kad valstybė galėjo patirti gamtinių stichijų jėgą, epideminių ligų proveržį ir klimato pokyčius. Mokslininkai yra įrodę, kad Majų civilizacija naudodama ekstensyvią žemdirbystę bei agresyvią medžioklę stipriai paveikė ir dirvožemį, ir miškų gyvūniją. Kai kurie mano, kad Centrinės Amerikos kultūros žlugimą įtakojo 200 metų trukusi sausra. Ši teorija atsirado po to, kai fizikos mokslo atstovai ištyrinėjo majų gyventoje teritorijoje esančius ežerus.
Greičiausiai klausimas dėl ko žlugo majų civilizacija bus atsakytas ateityje. Visgi nepaisant žlugimo ši centrinės Amerikos kultūra paliko gilų pėdsaką mūsų visų istorijoje.
