Po didžiųjų geografinių atradimų žmonės suprato, koks didelis ir dar nepažintas yra pasaulis, po lėktuvų sukūrimo kiekvienam žmogui tapo įmanoma per trumpus laiko tarpus nukeliauti milžiniškus atstumus. Tuo tarpu po to, kai į kiekvienus namus atkeliavo televizorius ir internetas, žinių apie pasaulio šalis, jų gyventojus ir skirtingą kultūrą galėjo pasisemti kiekvienas trokštantis pažinti.
Vis dėlto apie kitas tautas ir šalis žinome ne viską. Viena įdomiausių temų yra verslo kultūra. Šiame straipsnyje supažindinsime su skirtumais biuruose tarp rytų šalių ir vakarų pasaulio.
Dažnai keista matyti, kad Kinijoje ir Japonijoje biurai atrodo lygiai taip pat kaip ir Jungtinėse Amerikos Valstijose ar bet kurioje Europos šalyje. Tai tik įrodo, koks globalus tapo pasaulis ir kokią didelę įtaką turėjo JAV diktuojamos mados. Galima pamatyti, kad lygiai tokio pačio dizaino biuro baldai stovi tiek Tokijo, tiek Pekino, tiek pvz. New York miestų verslo centruose.
Vėliau į korporatyvinės kultūros traukinį įšokusios rytų tautos tiesiog pasiėmė tai, kas tuo metu buvo madinga ir priimtina didžiojoje verslo pasaulio dalyje. Nors tiek japonų, tiek kinų namuose niekada nestovėtų odiniai baldai, verslo centruose tai priimtina. Kartais tai buvo daroma sąmoningai, norint partneriams iš vakarų parodyti savo kosmopolitiškumą.
Vis dėl kultūriniai skirtumai vien baldais ir fasoniniais pakeitimais nepaslepiami. Biuro baldai per daug maža detalė, kad paslėptų kitokį požiūrį į darbą ir derybas. Rytuose derybos trunka daug ilgiau dėl didelės biurokratijos, lėto sprendimų priėmimo. Greito augimo ir į rezultatą orientuotos Vakarų šalių organizacijos derėdamosis su Rytų šalių atstovais susiduria su sunkumais. Ten daug ilgiau kuriamas tarpusavio santykis, žmogiškasis ryšys. Ilgiausios žinomos derybos truko beveik 20 metų. Aišku, ir abiejų pusių atlygis buvo to vertas.
Vis dėlto abi pusės deda pastangas padaryti bendravimą efektyvesnį. Tam tikru Rytų šalių atstovų indėliu gali būti pavadinti ir odiniai baldai. Jie sukuria vakarų atstovams jaukumo ir patikimumo įspūdį. Tiesa, tai tik smulkmena. Geriausius rezultatus duoda pastangos išmokti kitos tautos kalbą, pažinti kultūrą ir suprasti skirtumus. Kinams ir japonams išmokti anglų, vokiečių, prancūzų ar net lietuvių kalbas yra taip pat sunku, kaip mums jų. Tuo tarpu mūsų tradicijos ir kultūra jiems kartais atrodo labai keistos.
Geriausiuose pasaulio universitetuose gabiausi studentai mokosi būtent tarpkultūriniam bendradarbiavimui svarbių disciplinų. Tarpkultūrinė komunikacija, verslo etika ir bendravimo kultūra ir panašūs dalykai užima vis svarbesnę studijų programų dalį.
Vakarų šalių gyventojams būtina vis daugiau domėtis ir žinoti apie šalis rytuose. Remiantis ekonominiais ir demografiniais rodikliais būtent ten artimiausius 100 metų vyks didžiausias progresas. Be to, kitokia kultūra ir tradicijos leidžia tų pačių specialybių žmonėms į tą pačią problemą pažvelgti kitaip. Taigi, ko pasimokyti vieni iš kitų, tikrai turime.
Šiandien Japonų verslininkai valdo daug didžiausių pasaulio kompanijų. Tik ateitis parodys, kiek dar yra neatskleidusi Kinija. Jos žmogiškųjų išteklių potencialas yra išnaudotas toli gražu ne iki galo, kai Europoje gyventojų skaičius tik mažėja.
Taigi, galbūt sekantis jūsų verslo kompanijos pirkinys bus jau nebe odinė sofa ar kiti mums tradiciniai biuro baldai. Tikriausiai mums dažniau teks taikytis prie partnerių iš Rytų ir sekti jų diktuojamas madas. Galbūt norėdami parodyti palankumo ženklus pirksime Kiniškais ornamentais ar raižiniais papuoštus stalus, mažas pagalvėles svečiams ir arbatos gėrimo ceremonijos rinkinuką?
