Iki paskutinio lašo

Ar žinote tą nepasitenkinimą ir erzinantį bandymą išlašinti paskutinį lašą šampūno ar dušo želė iš buteliuko? Panašu, jog greitai tai nebebus problema. Atsirado protingas dizaineris, kuris apie tai pagalvojo ir sukūrė patobulintą talpą mūsų šampūnams. Esmė paprasta – dugnas yra siauro piltuvėlio formos, tad paskutinis lašas ne pasklidęs horizontaliame dugne, o sukoncentruotas ir jį daug patogiau išsiurbti. Ir kaip anksčiau apie tai nebuvo pagalvota?

Laisvės kelias: įmūryk savo plytą

Ar prieš 21-erius metus stovėjai Baltijos kelyje? Mano tėveliai sako, jog ir aš ten buvau, nors pati neprisimenu – matyt tiesiog per dar maža buvau. Visgi prabėgus porai dešimtmečių jaučiuosi prisidėjusi prie istorijos, prie svarbių įvykių ir tuo džiaugiuosi.

Taip pat džiaugiuosi ir dabar galėdama dar kartą sudalyvauti tautos sienos, “Laisvės kelio”  statyme. „Laisvės kelias” – tai skulptūra, skirta Lietuvos valstybės atkūrimo dvidešimtmečiui paminėti ir kviečianti visus Lietuvius tęsti laisvės ir vienybės kelią kurį pradėjome prieš 21-erius metus susikibę rankomis Baltijos kelyje. Skulptūra būtent ir simbolizuoja gyvą žmonių grandinę, vieningai ir neišskiriamai sujungusią tris nepriklausomybės siekusias Baltijos valstybes ir tapusią nepaprasta vienybės išraiška.

Baltijos kelias buvo žmonių vienybės kūrinys. Skulptūra „Laisvės kelias“ taip pat gali būti mūsų kūrinys, kadangi kiekvienas galime nupirkti plytą kurioje bus įspaustas parėmusiojo vardas ir plyta bus įmūryta į skulptūrą. Taigi mūsų vardai taps istorijos dalis.

Skulptūrą „Laisvės kelias” iškils Konstitucijos prospekto ir Geležinio vilko gatvių sankirtoje palei transporto žiedą, ten kur ėjo legendinis Baltijos kelias. Skulptūrą planuojama atidengti 2010 m.  rugpjūčio 23 dieną minint Baltijos kelio 21-ąsias metines. „Laisvės kelio” skulptūra bus 60 metrų ilgio ir ją sudarys iki 20 000 plytų. Projekto idėjos autorius – žymus  skulptorius Tadas Gutauskas, jam talkina architektas Saulius Pamerneckis.

Beldžiant į dangaus vartus

Ką darytum jei sužinotum jog tau liko kelios dienos gyventi, bet nebūtum prikaustytas prie lovos? Užsidarytum Maximoje ir apsiėstum? Pasislėptumei rūsy ir apverktum savo likimą? Bėgtum plėšti banko ir keliautum į Naująją Zelandiją? Darytum viską kas padarytų paskutines tavo dienas prasmingas?

Su tokia dilema susidūrė ir filmo „Beldžiant į dangaus vartus” veikėjai. Martinas ir Rudis susitinka ligoninėje. Abu jie – beviltiški pacientai sergantys nepagydomomis ligomis. Gyventi liko nedaug. Bet argi verta veltui gaišti laiką drybsant palatoje?.. Prie taurelės apšilę ir įsikalbėję vyrukai nusprendžia jog jie negali mirti nepamatę jūros. Tad Vyrukai pagrobia automobilį ir pasileidžia link jūros – ieškoti nuotykių. O nuotykių jiems tikrai netrūksta.

Yra filmų, kuriuos gali pažiūrėti tik kartą ir jie tampa nebeįdomūs, kius ir po 10-ies metų prisiminsi su malonumu
ir dar kartą pažiūrėsi. Pastarajai kategorijai galima priskiti filmą „Beldžiant į dangaus vartus”(1997). Tai vienas
geriausių vokiečių filmų per paskutinįjį dešimtmetį. Tikrai verta pažiūrėti – yra ir mintis, ir įtampa, ir geri aktoriai, ir veiksmo, ir juoko ir ašarų…

“Beldžiant į dangaus vartus” – tai neabejotinai viena iš įspūdingiausių pastarųjų metų veiksmo komedijų. Pagrindiniai aktoriai – Til Schweiger ir Moritz Bleibtreu – gavo prizus prestižiniuose pasaulio kino festivaliuose.  Pats filmas patyrė didžiausią sėkmę Vokietijoje bei gavo net septynius apdovanojimus.

Beje, dėl Islandijos ugnikalnio veiklos pakeitęs kelionės planus pro Lietuvą keliavo ir kurį laiką čia praleido pagrindinis filmo aktorius Til Schweiger.