Kauno kredito unija siūlo pagalbą „Ūkio banko“ klientams, kurie dėl banko veiklos apribojimų negali pasinaudoti savo darbo užmokesčiu, pensijomis ir turimomis santaupomis. Pagalba Kauno kredito unijoje bus suteikta Kauno miesto bei rajono gyventojams, suteikiant jiems beprocentes paskolas iki 1.500 Lt laikotarpiui iki 6 mėnesių. Šiais veiksmais siekiama padėti labiausiai pažeidžiamiems žmonėms, kurie negali naudotis savo finansais kasdieniams poreikiams.
Norintys pasinaudoti siūloma pagalba, asmenys turi atvykti į Kauno kredito uniją ir pateikti įrodymus apie tai, kad buvo ūkio banko klientais, naudojosi banko paslaugomis ir tapti unijos nariu. Akcijos metu iš buvusių „Ūkio banko“ klientų nebus imami sutarties sudarymo mokesčiai. Pagalba bus vykdoma tol, kol „Ūkio bankas“ ar jo teisių perėmėjas atkurs banko funkcionavimą.
Kauno kredito unija siūlo ir refinansavimo paslaugą asmenims, turintiems vartojamąsias paskolas „Ūkio banke“ . Refinansuodami paskolas, suteikiame galimybę „Ūkio banko“ klientams, turėjusiems įsipareigojimų bankui, gauti naują paskolą Kauno kredito unijoje ir visiškai atsiskaityti su sunkumus patiriančiu banku. Tokiems klientams Kauno kredito unija įsipareigoja taikyti nuolaidą palūkanoms.
Norint tapti Kauno KU nariu, reikia pateikti reikiamus dokumentus, sumokėti nustatytą vienkartinį stojamąjį mokestį 50 Lt bei išpirkti 100 litų dydžio pajinį įnašą (įnašas grąžinamas įstatymų numatytais terminais, jeigu narystė nutraukiama).
Centrinė būstinė
BLC verslo centras
K. Donelaičio 62-301
LT-44248, Kaunas
T.: 8 37 752 762
8 687 86994,
Kasa „Autrolis”
AB Autrolis
Islandijos pl. 209
LT-49162, Kaunas
T.: 8 37 386 6118
613 23284
Kasa ASU Centriniai rūmai
Studentų g. 11-116,
Akademija
LT-53067, Kauno raj.
T. 8 609 98526
Kauno kredito unija tai kooperatiniais pagrindais veikianti finansinė institucija, teikianti naudingas finansines paslaugas savo nariams. Kooperatiniai veiklos principai, tokie kaip savitarpio pagalba, bendruomeniškumas, ne pelno siekimas, nauda nariams leidžia pasiūlyti išskirtines paslaugų sąlygas.
Kredito įstaiga – tai tokia įstaiga, kuri turi licenciją verstis indėlių ar kitų grąžintinų lėšų priėmimu bei jų skolinimu iš neprofesionalių rinkos dalyvių ir prisiima su tuo susijusią riziką bei atsakomybę. Kredito įstaigų veikla yra griežtai reglamentuojama teisės aktais. Lietuvoje plačiausiai paplitusios kredito įstaigų rūšys: bankai ir kredito unijos. Kredito unija yra kooperatiniais pagrindais sukurta finansinė institucija, teikianti paslaugas tik savo nariams. Kredito unijos nariai sudaro bendrą santaupų fondą, iš kurio teikia paskolas vienas kitam, nustatydami sau priimtinas sąlygas. Nariai vienijasi pagal tam tikrą bendrą kriterijų ir demokratiškai valdo kredito uniją pagal LR veikiančius įstatymus.
Remiantis LR kredito unijų įstatymo nuostatomis, kredito unijos pavadinime privalo būti žodžiai „kredito unija“. Šis reikalavimas grindžiamas tuo, jog iš pavadinimo būtų galima nustatyti kredito įstaigos rūšį. Taigi akcentuotina, kad nors ir visų kredito unijų pavadinimuose yra naudojami žodžiai „kredito unija“, kiekviena Lietuvoje veikianti kredito unija yra savarankiškas juridinis asmuo.
Paprastai kiekvieną kredito uniją apibrėžia (identifikuoja) ir jos pavadinimas, veiklos teritorija. Pvz.: „Kauno kredito unija“ teikia paslaugas tik Kauno miesto bei rajono gyventojams.
Lietuvoje iš viso veikia 77 kredito unijos, iš kurių 63 unijas vienija Lietuvos centrinė kredito unija (LCKU) ir Asociacija Lietuvos kredito unijos. Pastarųjų kredito unijų veiklą prižiūri Lietuvos bankas ir Lietuvos centrinė kredito unija. Kiekvienoje kredito unijoje gali būti teikiamos skirtingos finansinės paslaugos su skirtingomis palūkanomis ir įkainiais.
Pavienių kredito unijų, nepriklausančių LCKU tinklui, neatsakinga veikla gali mesti šešėlį ant visos rinkos. Gruodžio 13 dieną paskelbtas Lietuvos banko sprendimas laikinai apriboti Nacionalinės kredito unijos veiklą – aiškus signalas visai rinkai, kad finansiniai pažeidimai ir rizikinga veikla nebus toleruojami. Tačiau tai neturi jokios įtakos kitoms kredito unijoms. Nacionalinės kredito unijos problemos yra grėsmingos nebent valstybei, kuriai gali tekti išmokėti kompensacijas indėlininkams. Grėsmės nei kitoms kredito unijoms, nei bankams ar kitoms finansų institucijoms nekyla.
Rekomendacija
Siekiant išsiaiškinti ar žiniasklaidoje ir kitose erdvėse pasirodančios žinutės, straipsniai, komentarai yra susiję su konkrečia kredito unija, rekomenduotume visų prima išsiaiškinti (patikslinti) kredito unijos pavadinimą.
Plačiau apie Kauno kredito unijos paslaugas www.kku.lt
Lietuvos banko sprendimas laikinai apriboti Nacionalinės kredito unijos veiklą – aiškus signalas visai rinkai, kad finansiniai pažeidimai ir rizikinga veikla nebus toleruojami.
„Tik skaidrus bendradarbiavimas su Lietuvos banku, atsakingos skolinimo ir taupymo programų nuostatos, užtikrina Kauno kredito unijai stabilumą finansų rinkoje.“- įsitikinusi Kauno kredito unijos vadovė Ernesta Ramaškaitė.
Lietuvoje veikiančios kredito unijos yra visiškai atskiros finansinės institucijos, kurių vykdoma veikla tarpusavyje nėra susijusi jokiais ryšiais ar įsipareigojimais. Lietuvoje veikia iš viso 77 kredito unijos, iš kurių 63 unijas vienija Lietuvos centrinė kredito unija (LCKU) ir Asociacija Lietuvos kredito unijos. Pastarųjų kredito unijų veiklą prižiūri Lietuvos bankas ir Lietuvos centrinė kredito unija. Kauno kredito unija yra aktyvi LCKU ir asociacijos narė.
Likusios 14-a pavieniui veikiančių unijų nepriklauso LCKU sistemai. Nacionalinei kredito unijai, kuri nėra LCKU susivienijimo narė, Lietuvos banko valdyba 2012 m. gruodžio 13 d. nutarė apriboti veiklą įvertinusi pastarosios kredito unijos rizikingą veiklą ir nustatytus teisės aktų pažeidimus.
„Apgailestaujame, kad pavienių unijų, nepriklausančių LCKU tinklui, neatsakinga veikla gali mesti šešėlį ant visų kredito unijų. Iš savo pusės, bendradarbiaudami su Lietuvos banku, jau kurį laiką nuosekliai įgyvendiname LCKU priklausančių unijų veiklos kontrolės stiprinimo ir rizikos mažinimo priemones. Lapkričio mėnesį įkūrėme rizikos valdymo grupę, kuri yra atsakinga už LCKU priklausančių unijų sistemos rizikos valdymo politikos formavimą ir priemonių rengimą, stambių paskolų teikimą ir vertinimą, rizikos lygio kontrolę ir jos valdymo rekomendavimą.“, – pabrėžė F. Dirginčius.
Kauno kredito unija 2012-uosius metus užbaigs pristatydama savo naująjį logotipą, šūkį ir bendrą organizacijos įvaizdį. Tokie pokyčiai buvo būtini, norint tinkamai perteikti jau eilę metų vykdomą Kauno kredito unijos strategiją. Anksčiau naudotas senasis logotipas, keičiantis rinkos sąlygoms, technologijoms ir verslo aplinkai, nebeatspindėjo tikrojo organizacijos įvaizdžio.
„Sprendimas keistis buvo priimtas neatsitiktinai. Visada siekėme savo nariams ir būsimiesiems unijos klientams teikti skaidrias, naudingas paslaugas, konkuruoti verte. Tokią savo nuostatą norėjome įtvirtinti ir bendru organizacijos įvaizdžiu. Naujasis veidas tikime netik leis Kauno kredito uniją tiesiogiai susieti su naudinga finansine veikla, bet ir taps labiau pastebimas.“ – įsitikinusi Kauno kredito unijos vadovė Ernesta Ramaškaitė.
Naujajam logotipui pasirinkta žalsvai mėlyna spalva. Ši spalva gauta, sujungus mėlyną ir žalią atspalvius, o dar mūsų protėviai senovės baltai jas siejo su pastovumu,skaidrumu, ramybe (vanduo, dangaus žydrynė) ir gamtos atsibudimu, gyvybe, gausa ir šviesa (saulė, augmenija, augimas). Skirtingai nuo senojo, naujasis logotipas aiškiai skelbia ir Kauno KU strateginį kelią: naudingi finansiniai sprendimai.
„Tikime, kad naujasis Kauno kredito unijos ženklas, simbolizuojantis patikimumą, augimą ir klestėjimą, sukels tik teigiamas emocijas. Darysime viską, kad pateisintume mūsų naująjį šūkį,“ – teigia Kauno KU vadovė.
Numatyti ir sekantys Kauno kredito unijos įvaizdžio tobulinimo žingsniai. Artimiausiu metu numatoma atnaujinti interneto svetainę, siekiant kuo paprastesnio ir suprantamesnio informacijos pateikimo, siūlomų paslaugų aiškumo. Lygiagrečiai atsinaujins ir reklaminė medžiaga: bukletai, skrajutės, plakatai, kita dalomoji, pristatomoji , vaizdinė medžiaga.
Remiantis Lietuvos banko 2012 metų lapkritį skelbiama vartojimo kreditų rinkos apžvalga, skolintis kredito unijose yra du kartus pigiau nei bankuose ir beveik aštuoniolika kartų pigiau nei greitųjų kreditų bendrovėse.
Lietuvos banko duomenimis kredito unijų teikiamos vartojimo kredito sąlygos yra pačios palankiausios. Vidutinė metinė kredito (paskolos) kaina kredito unijose yra 12 proc., o tai du kartus mažiau nei bankuose (24 proc.) ir aštuoniolika kartų mažiau, nei greitųjų kreditų bendrovėse (216 proc.).
„Tokie Lietuvos banko pateikiami duomenys yra labai aktualūs. Kredito unijos nuo pat susikūrimo pradžios orientavosi į bendruomeniškumą ir bekompromisį skaidrumą finansų rinkoje. Mūsų tikslas yra – naudingi finansiniai sprendimai verslui ir fiziniams asmenims, bet jokiu būdu ne pelno siekimas. Savo klientams – nariams galime pasiūlyti naudingesnius ir priimtinesnius kreditavimo sprendimus būtent dėl individualaus prašymų vertinimo ir neturėdami jokių išankstinių nuostatų.“ – teigia Kauno kredito unijos administracijos vadovė Ernesta Ramaškaitė.
Lietuvos banko teikiamame dokumente bankai su 61 proc. užimamos paskolų rinkos išlieka lyderiais. Tuo tarpu kredito unijos teužima vos 3 proc. visos rinkos, o greitieji kreditai – 14 proc. ir tai net 4,5 karto daugiau. Tokie skaičiai tikrai nėra džiuginantys žinant, kad greitųjų kreditų gavėjų įsiskolinimai siekia 76,5 mln. litų, o kredito suteikimui praktiškai nereikalaujama pateikti jokių užtikrinimo priemonių.
Kauno kredito unijos vadovės manymu Lietuvos bankas, kaip finansų rinkos priežiūros institucija jau seniai galėjo labiau susidomėti greitųjų kreditų bendrovių vykdoma veikla ir taikyti griežtesnes skolinimo sąlygas, peržiūrėti greitųjų kreditų taikomą agresyvios rinkodaros strategiją. Tokias tendencijas ir veiksmų planus jau galima įžvelgti ir teikiamoje ataskaitoje.
„Tik teikdami skaidrias paslaugas galime pelnyti Lietuvos žmonių ir verslo atstovų pasitikėjimą,“- įsitikinusi Kauno kredito unijos vadovė Ernesta Ramaškaitė.
Kauno kredito unija Kauno miesto bei rajono gyventojams teikia skolinimo, taupymo ir mokesčių mokėjimo paslaugas. Kauno kredito unijos paskolų rinką galima suskirstyti į smulkiojo verslo ir kreditų fiziniams asmenims (vartojimo, būsto, remonto ir pan.). Bendradarbiaudama su UAB „Investicijų ir verslo garantijos” Kauno kredito unija vykdo ir lengvatinį projektą „Verslumo skatinimui“, kurio metu smulkus, naujas verslas kredituojamas beveik be procentine paskola (kompensuojama iki 95% palūkanų).
„Kauno kredito unijos teikiamos paslaugos ir aptarnavimas nepakartojami. Kada beateitum ,visi pasiruošę tau padėti, suteikti reikiamą pagalbą, Jolita – nuostabi ir profesionaliausia mano sutikta konsultantė. Verslo reikalus noriu tvarkyti tik čia!“
Daiva Kuliešienė, grožio studijos „Domini inspired by Femina Bona“ direktorė.
„Mūsų darbuotojai dauguma yra tikrieji meistrai – domini (lot. dominis – meistrai, dominus – meistras), dirbantys ne vienerius metus, išmanantys savo darbą, kuriantys žmogui ir grožiui,“ – šypsosi grožio studijos „Domini“ vadovė Daiva Kuliešienė.
Grožio procedūrų gerbėjoms ir gerbėjams adresas V. Putvinskio g. 38 gerai žinomas. Šiame name dar 1993 metais duris atvėrė pirmasis grožio salonas Kaune. Kaip sako dabar čia įsikūrusios grožio studijos „Domini“ direktorė Daiva Kuliešienė, šios patalpos tiesiog persigėrusios grožio procedūromis, kvapais ir klientų ištikimybe, tad kitokia veikla čia paprasčiausiai neįsivaizduojama.
Idėja imtis savos veiklos ir atidaryti grožio studiją, kuri būtų traukos centras neabejingiems savo grožiui bei sveikatai kauniečiams, kelioms moterims gimė prieš gerus metus. Nors Kauno mieste SPA centrų ir grožio salonų apstu, tačiau konkurencijos iniciatyvios moterys net nesvarstė. „Mūsų verslas ir pati grožio studijos idėja atsirado ne dėl verslo, o dėl pačios idėjos,“- sako naujosios studijos vadove tapusi ponia Daiva. Negąsdino naujųjų verslininkių ir grožio salonams bei kirpyklos taikomos higienos normos, įrengimo sąlygos bei griežti reikalavimai. Vadovė atvyrauja, kad šiame grožio versle sukasi jau daugiau nei dešimt metų, tad nebebaisus tas „vilkas“.
Finansinio partnerio paieškos
Nors idėja verslui atėjo lengvai, bet nuo idėjos pradžios žengiant link jos realizacijos, nebuvo išvengta ir abejonių, tam tikrų trukdžių. Ponia Daiva pasakoja, kad turėjo pagalvoti ir apie piniginius reikalus, papildomą finansavimą verslo pradžiai, aptarti kokią komandą kviestis dirbti drauge. Pati būdama labai smalsi ir nemėgstanti sėdėti vienoje vietoje, visada atvira naujovėms naujojo salono vadovė tvirtina, kad visą informaciją šiais laikais galima rasti tiek internete, tiek susisiekus su atitinkamomis tarnybomis. Taip ji ir surado informaciją apie galimybes naujam verslui ir kredito unijų vykdomą mikrokreditavimo projektą. „Perskaičius internete skelbiamą informaciją ir susipažinus su pirminėmis skelbiamomis paskolos sąlygomis, nekilo abejonių, kurį finansinį partnerį turime pasirinkti“,- teigia ponia Daiva ir priduria, kad nuo pat pirmojo apsilankymo pasirinktoje Kauno kredito unijoje gali džiaugtis teisingu pasirinkimu, kadangi buvo suteikta ne tik išsami informacija, pateikti atsakymai į iškilusius klausimus, bet ir jautėsi didelis pačių unijos darbuotojų palaikymas. Paklausus, ar nesunku buvo pasiryžti imti paskolą verslui, ponia Daiva sako, kad visada reikia bandyti ir nebijoti rizikuoti, o svarbiausia tikėti tuo, ką darai.
Studijos idėja
Šiandien naujosios grožio studijos vadovė džiaugiasi, kad praktiškai pavyko įgyvendinti tai, ką ir kūrė, planavo ir skaičiavo. Dar verslo pradžioje su kolegėmis – akcininkėmis aptarė, kad būsimoji grožio studija turi būti jauki ir, kas labai svarbu, nestandartinė. Tad labai daug dėmesio skyrė studijos interjero dizainui. Pradžioje bandė generuoti idėjas, tačiau vėliau šią užduotį patikėjo specialistams – jauniems kūrėjams, kurie savo idėjomis, net gi pranoko užsakovių lūkesčius. Šiandien peržengus grožio studijos duris patenki tarsi į menininkų dirbtuves, kur prie stilizuotų veidrodinių molbertų dirba patyrę grožio meistrai. Įrengiant patalpas, dėmesys buvo skirtas ne tik klientų zonai. Nuo pat pradžių, atnaujinant pasirinktas patalpas buvo nuspręsta didelį dėmesį skirti ne tik ateinančiam klientui, bet ir personalui: buvo praplėstos vidinės erdvės, pasirūpinta darbuotojų poilsio erdve. Galbūt todėl, į komandą prašosi priimami specialistai net iš kitų miestų.
Šiandien grožio studija teikia išskirtinę paslaugą skubantiems klientams: kelios grožio procedūros vienu metu. Tai iš ties labai paklausi ir išskirtinė paslauga, nes retas klientas darbo dienomis ar savaitgalį savo estetinei išvaizdai gali skirti keletą valandų.
Pasiūlymai klientams
Grožio studijos „Domini“ (pilnas pavadinimas „Domini inspired by Femina Bona“) darbas organizuojamas remiantis geriausia tarptautine patirtimi, keliant aukštus reikalavimus darbo kokybei, naudojant itin kokybiškus darbo įrankius bei pasaulyje pripažintas profesionalams skirtas priemones. Femina Bona salonui suteikia profesionalias žinias ir medžiagas, aukščiausios kokybės procedūroms. Iki gruodžio 1 dienos atidarymo nuotaikomis gyvenantis salonas klientams siūlo 10 proc. nuolaidas šilko (CHI), Keune ir SoPure produktams. Salono adresas: V.Putvinskio g. 38 (virš restorano „Pompėja“) Kauno miesto centre.
„Džiugino Kauno kredito unijos specialistų požiūris į klientą, žmogiškieji santykiai.Mačiau, kad unijos specialistai „serga“ už klientą, rūpinasi
juo ir stengiasi padėti.“
Skaistė Čiurlytė „Scissor‘s fashion“ vadovė
„Kirpyklų rinka perpildyta grožio priemonių pasiūlymais ir yra labai išlepusi, todėl r eikėjo pasiūlyti kažką visiškai naujo ir nematyto,“- sako Skaistė Čiurlytė įmonės „Scissor‘s fashion“ įkūrėja ir vadovė, kuri grožio industrijos srityje sukasi jau daugiau nei 10 metų. Bedirbant, idėjos atsiranda pačios. Taip gimė ir idėja grožio specialistams – kirpėjams pasiūlyti stilingą, specialiai jiems pritaikytą darbo aprangą, kuri ne tik gražiai atrodytų, bet ir būtų funkcionali, patogi darbui.
Pradžioje apie idėją ir verslo sumanymą Skaitė papasakojo savo artimiesiems, giminaičiams. Taip netikėtai atsirado komanda: dizainerė, drabužių technologė-konstruktorė, siuvėjai. Šiems žmonėms buvo patikėta suprojektuoti ir pasiūti pirmuosius modelius, kadangi reikėjo apmąstyti ne tik dizainą, bet ir drabužio funkcionalumą, medžiagas (audiniai turi būti impregnuoti, „nerinkti“ plaukų, nevaržyti judesių dirbant ir pan.). Pati Skaistė ne tik kuravo visas sritis, bet ir rengė, skaičiavo verslo planą, tyrė rinką, prognozavo būsimą paklausą, pajamas. Natūralu, kad kilo nemažai klausimų kaip vystyti veiklą, kur gauti lėšų pradinėms
investicijoms. Su partneriu – lengviau
„Scissor‘s fashion“ vadovė į Kauno kredito uniją kreipėsi iškart, aplenkdama kitas finansines institucijas. Ji jau anksčiau buvo girdėjusi apie valstybės remiamą ir unijų vykdomą mikrokreditavimo projektą, teikiamas paskolas smulkiam verslui ir palūkanų kompensacijos galimybę. Jau pirmojo susitikimo metu Kauno kredito unijos specialistams vadovė pristatė savo verslo idėją ir parengtą verslo planą. Bendradarbiavimas tapo glaudus nuo pat pradžių: Skaistė tarėsi su Kauno kredito unijos specialistais, aiškinosi verslumo skatinimo projekto privalumus, palūkanų kompensavimo schemą. Vadovė atvyrauja, kad buvo nestebinta unijos specialistų kruopštumu, atidumu pateiktam verslo planui bei paskolos prašymo pagrįstumo vertinimui. Tačiau iškart priduria, kad tai tapo pliusu, kadangi visas idėjos realizavimas „nuo iki“ buvo keletą sykių nuodugniai išanalizuotas, apgalvotas, įvertintas ir… pagrįstas visu šimtu procentų.
„Džiugino Kauno kredito unijos specialistų požiūris į klientą, žmogiškieji santykiai. Popierizmo buvo tikrai daug, tačiau tai nebuvo svarbiausia. Mačiau, kad unijos specialistai „serga“ už klientą, rūpinasi juo ir stengiasi padėti,“ – pasakoja „Scissor‘s fashion“ vadovė.
Sėkmingas startas
Startas buvo smagus. Įmonė sėkmingai prisistatė parodoje, sulaukė savo stende daug susidomėjusių klientų ir interesantų iš
kitų kaimyninių valstybių. Tačiau po to sekė netikėtas štilis, nes reali paklausa nebuvo tokia, kokios tikėtasi.
Vertindama savo darbą, Skaistė pripažįsta, kad vienos didžiausių „Scissor‘s fashion“ klaidų buvo paskolos paskaičiavimo laikotarpis ir pasirinkta rinkodaros strategija. Nors kirpyklos ir grožio salonai pačiai Skaistei ne naujiena, tačiau šioje darbo rūbų pasiūlos srityje, teko nustebti ir jai. Rengiant verslo planą didžiausia paklausa buvo numatyta didžiuosiuose miestuose, tačiau praktikoje susidomėjimą parodė maži miesteliai. Vadovė atvyrauja, kad buvo numatyti dideli, greiti pardavimai didžiuosiuose miestuose, o realybėje gavosi šiek tiek kitaip. Lankydama potencialius klientus, Skaistė susidūrė su problema, kad kiekvienas klientas nori individualaus gaminio, savo idėjų realizacijos, o tai išbrangindavo patį gaminį. „Gal suklaidino pirminė mūsų pateikta modelių pasiūla ir klientams tapo sunku išsirinkti, gal trūko svarios autorizuotos nuomonės apie gaminius,“ – svarsto Skaistė.
Reikia mokėti išlaukti.
Skaistė atvirai dalinasi savo mintimis ir sako, kad toks verslas labai imlus laikui, o darbų labai daug, nes šiuo metu jie vieninteliai teikia tokią paslaugą. „Pats esi ir direktorius, ir buhalteris, ir pardavėjas, ir vairuotojas,“ – sako Skaistė. Dabartiniu metu savo produkciją įmonė parduoda tik Lietuvoje, nors Lietuvos rinka yra labai maža ir konservatyvi. Nenuleisti rankų neleidžia patenkinti pirkėjai ir jų klientų teigiami atsiliepimai, kuriems tinkamai apsirėdęs meistras yra privalumas. Iš pačių pirkėjų atsiliepimai labai geri, kol kas nepatenkintų nebuvo nei vieno.
Daugiausiai šiandienai įsigyjama modelių, skirtų pilnoms ir pagyvenusioms moterims. Savo pirkėjus įmonė taip pat stengiasi skatinti ir nuolaidomis, lojalumo programomis. „Scissor‘s fashion“ pagamintas pilnos komplektacijos kostiumas kirpėjai – stilistei kainuoja apie 200 litų, peniuaras klientui – apie 100 litų. Savo produkciją įmonė pateikia internete ir socialiniame „Facebook“ interneto puslapyje.
Baigdama savo interviu, „Scissor‘s Fashion“ vadovė, naujai planuojantiems savą verslą kolegoms, nuoširdžiai patartų apsišarvuoti kantrybe ir kantriai laukti nokstančių verslo vaisių.
*****
Skaistė Čiurlytė grožio industrijos sferoje sukasi jau daugiau kaip 10 metų. Dabartiniu metu moteris vadovauja kompanijai, kuri užsiima didmenine ir mažmenine prekyba plaukų priežiūros priemonėmis profesionalams. Kompanijos vadove Skaistė tapo neatsitiktinai pati pasisiūlė gamintojams – tiekėjams pabandyti atstovauti jų produkciją Lietuvoje. Tas „pabandymas“ tęsiasi sėkmingai iki šiol.
Kauno kredito unija, bendradarbiaudama su UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA ), Kauno PPAR, Kauno „Verslininkų namais“, organizuoja konferenciją:
„Finansinė verslo pusė. Praktiniai patarimai Jūsų verslo sėkmei.”
Laikas: 2012-10-17 14:00 val.
Renginys vyks: BLC verslo centre, konferencijų salė „Elipsė“, K. Donelaičio g 62, Kaunas
Konferencijos tikslas skatinti smulkaus verslo kūrimą bei augimą. Konferencijos metu didžiausią dėmesį skirsime alternatyviosios bankininkystės paslaugoms, naudai verslui, konkurencingumo naujam versle strategijoms kurti bei praktinėms rekomendacijoms.
Konferencijoje pranešimą skaitys ir dalyviams pristatys kooperacijos naudą bei paramą naujo verslo kūrimui Kauno kredito unijos administracijos vadovė Ernesta Ramaškaitė, tarptautine patirtimi dalysis Lietuvos centrinės kredito unijos valdybos pirmininkas Fortunatas Dirginčius, verslo finansavimo galimybes pristatys „Investicijų ir verslo garantijos“ vadovas Audrius Zabotka, apie naują įmonių valdymo formą papasakos Kauno Verslininkų namų direktorius Donatas Žiogas, o paramos galimybes verslo plėtrai pristatys „Europos verslo ir inovacijų tinklas“ projekto vadovas – koordinatorius Aivaras Knieža.
Konferencijos pabaigoje vyksianti sesija išskirtinai praktinė. Jos metu verslininkai teiks savo rekomendacijas verslo startui, perteiks patirtį kuriant naują savą verslą. Tai pirmas tokio pobudžio renginys Kauno miesto bei rajono verslo atstovams, kurie nors kartą pagalvojo apie savo nuosavo verslo kūrimą.
Dar šių metų vasaros pradžioje Kauno kredito unija pasirašė trišalę bendradarbiavimo sutartį su Lietuvos policijos profesine sąjunga ir Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesine sąjunga (NPPSS). Šio bendradarbiavimo tikslas – suteikti galimybę Kauno regiono pareigūnams pasinaudoti alternatyviosios bankininkystės paslaugomi.
„Siekiame, kad Kauno miesto ir rajono pareigūnai Kauno kredito unijoje gautų geriausią aptarnavimą ir naudingiausius paskolų, taupymo bei mokesčių mokėjimo pasiūlymus. Planuojame aktyviai įsilieti į Kauno miesto bei rajono pareigūnų bendruomenę, aktyviai bendradarbiauti ir prisidėti prie Kauno miesto pareigūnų darbo bei asmeninio gyvenimo gerinimo,“ – sako Kauno kredito unijos administracijos vadovė Ernesta Ramaškaitė.
Kauno kredito unija įsipareigoja konsultuoti pareigūnus finansiniais klausimais, informuoti apie unijoje ruošiamas naujas paslaugas, produktus, rengiamas akcijas ir renginius. Tuo tikslu Kauno kredito unija paruošė specialų finansinių paslaugų pareigūnams paketą ypač palankiomis sąlygomis.
Kauno kredito unijos administracijos vadovės Ernesta Ramaškaitės teigimu toks pareigūnų skatinimas ir bendradarbiavimas yra itin svarbus veiksnys Kauno mieste ir neabejotinai duos didelę naudą visom suinteresuotom pusėm.
Dar vienas ryžtingas Kauno kredito unijos žingsnis būti arčiau savo miesto bei rajono gyventojų yra šių metų spalio mėnesį organizuojama konferencija „Finansinė verslo pusė. Praktiniai patarimai Jūsų verslo sėkmei.” Renginys vyks BLC konferencijų salėje „Elipsė“, K. Donelaičio g 62, Kaune. Pradžia 14 val. Konferencijos tikslas – skatinti smulkaus verslo kūrimą bei augimą, todėl didžiausią dėmesį skirsime alternatyviosios bankininkystės paslaugų pristatymui bei naudai verslui, praktinėms rekomendacijoms bei pavyzdžiais.
„Atidaryti nuosavą maitinimo įstaigą buvo mano svajonė, nes nuo mažens padėjau savo tėvams, žinojau kaip reikia kepti ir virti“,- sako naujos kavinės „Kavinė 33“ savininkas Raimondas Klimas.
„Kavinė 33“ startavo 2012 metų gegužės mėnesį, tad jau gali pasigirti atšventusi 100 dienų sukaktį. Kavinės įkūrimas tai – šeimos verslo pratęsimas. Vis tik verslo pradžia jaunąjį verslininką nustebino „popierizmo“ kiekiais bei valstybės požiūriu į naują verslą. Pradedant savo nuosavą veiklą ir taip reikia rasti atsakymus į daugelį nežinomųjų, įrodyti įvairių lygių įstaigoms, kad gali ir sugebėsi vykdyti veiklą. Jeigu valstybei labiau rūpėtų,tai naujas verslas būtų daugiau remiamas ir pavyktų ženkliai sumažinti nedarbo lygį dalinasi mintimis p. Raimondas.
Pirmą kartą kuriant maitinimo verslą labai svarbu surinkti visą reikalingą informaciją ir įvertinti įvairius aspektus. Raimondui ypatingai padėjo tėvai, kurie praktiškai ir yra naujojo verslo globėjai. Verslo pradžioje taip pat padėjo ir kiti verslininkai. Pavyzdžiui patalpų nuomotojai pirmuosius mėnesius neėmė nuomos mokesčio.
Raimondas atvyrauja, kad Kauno kredito unija kaip verslo partneris tiko labiausiai dėl verslo paskolos sąlygų. Šiek tiek nustebino atsakingas darbuotojų požiūris į paskolos ėmėją ir ypač pastabos analizuojant bei vertinant verslo planą. Tačiau tai paskatino peržiūrėti savo pradines idėjas , buvo naudinga patiems išsigryninti situaciją. Paruoštas verslo planas vertas daugiau nei dešimtuko juokauja jaunasis verslininkas. Imant paskolą verslininkas prašė ne visos reikalingos sumos, o tik tiek kiek trūko iki pilno kavinės atidarymo. Už gautus pinigus buvo pirkti salės baldai, projektorius ir didelis ekranas varžybų transliacijai. „Skaičiuodami investicijas nenumatėm jokių „reprezentacinių“ išlaidų. Automobilius, prabangos dalykus pirksime vėliau, kai jau uždirbsime ir turėsime savų pinigų“, – teigia Raimondas.
Darbo pradžioje sudėtingiausiai sekėsi su darbuotojų parinkimu. Personalo klausimas aktualus ir šiandien. Tik pradėjus veiklą teko atsisveikinti su kai kuriais pagrindiniais darbuotojais, kurių požiūris į darbą buvo labai „valdiškas“. Dabartiniu metu kavinėje dirba penki darbuotojai. Kartu darbuojasi ir pats savininkas bei kiti šeimos nariai, giminės. Šiandien kavinė jau „įsivažiavo“ ir dienos pietų menių susideda iš 5 – 6 patiekalų. Kavinės vadovas ir savininkas sako, kad stengiasi įtikti klientų norams ir pageidavimams. Šiandien kavinė jau turi savo dienos patiekalų „topus“: kepsnelius, kurie yra ypač populiarūs. Kas diena „Kavinėje 33“ dienos pietus valgo apie 100 lankytojų, o papietauti čia galima ir už 3,50 lito.
Pradėjęs nuo „ribotos“ paslaugos – dienos pietų, dabar jau kavinės savininkas planuoja plėsti savo veiklą ir dirbti ilgesnes darbo valandas. „Planuojam pasiūlyti aktyvaus laisvalaikio praleidimo formų: organizuosime žaidimų vakarus, protmušius, sporto varžybų transliacijas“, – dalinasi savo planais Raimondas.
“Maitinimo versle tiesiogiai ir labai stipriai veikia žodinė reklama „iš lūpų į lūpas“, todėl privalome maistą pateikti skaniai, laiku ir reikiamos temperatūros. Manau, kad verslo visumą sudaro detalės, juk laikrodžio veikimui kiekvienas sraigtelis yra vienodai svarbus. Didžiausią dėmesį skiriame maisto kokybei ir darbui su personalu, bet manau, kad žmonės įvertina ir mūsų interjerą, meniu, gerą muziką”, – teigia Raimondas.
Informuojame, kad Kauno kredito unija 2010 m. liepos mėn. 30 d.pasirašė sutartį su verslumo skatinimo fondo valdytoju UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) dėl 50 mln. litų vertės mikrokreditavimo projekto vykdymo ir aktyviai įsiliejo nuo pačios projekto pradžios. Iki rugsėjo 14 dienos Kauno kredito unija jau išdavė 37 mikrokreditavimo paskolas už 2,28 mln. litų. Tai vienas geriausių projekto rezultatų visos Lietuvos respublikos mastu. Nors Kauno kredito unijos veiklos teritorija yra tik Kauno miestas ir rajonas bei Kaišiadorių rajonas. Projektas tęsis iki 2018 metų gruodžio 31 d.
Tarp Kauno kredito unijos narių – paskolos gavėjų yra ir nestandartinių verslų: sėdmaišių dizainas ir gamyba, hostelio įkūrimas, nestandartinių darbo rūbų kirpykloms bei grožio salonams siuvimas, koklių gamyba, vienkartinių indų gamyba, laisvalaikio prekių nuoma, grožio salonai ir daugelis kitų.
Daugiau paie Kauno kredito uniją www.kku.lt
Praeitis ir dabartis – mūsų priemonės, tik ateitis – mūsų tikslas.( B.Paskalis)
