Mėnuo: 2010 liepos

Lovatiesės – subtilu ir skoninga

Miegamasis kambarys – intymiausia ir privačiausia vieta namuose. Čia be Jūsų paprastai daugiau niekas neįkelia kojos. Tai vieta, kurioje ilsitės ir atsipalaiduojate, todėl išlaisvinkite savo vaizduote ir leiskite šiam kambariui tapti jaukiausiu Jūsų namų kampeliu.

Miegamojo spalvos ir interjeras priklauso nuo kiekvieno individualaus skonio. Tačiau yra ir tokių interjero akcentų, kurie puikiai dera bet kokio stiliaus interjere.

Čia vertėtų pakalbėti apie lovatieses. Lovatiesės – tai bene seniausiai naudojamas miegamojo akcentas, turintis ne tik estetinę funkciją, tačiau ir savo praktinę paskirtį. Lovatiesės, visų pirma, saugo patalynę nuo dulkių, purvo bei dėmių. Šis lovos uždangalas atrodo tikrai puikiai, o pasirinkus tinkamas medžiagas bei spalvas puikiai dera bet kokio stiliaus namų interjere.

Renkantis lovatiesę labai svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kaip dažnai ir kam naudojate lovą. Jei lovoje tiesiog miegate ir nepraleidžiate čia daugiau laiko, tuomet lovatiesės audiniui tikrai neverta skirti labai daug dėmesio – ji bet kuriuo atveju greitai nesusidėvės. Tačiau jei mėgstate lovoje skaityti knygas, vartyti žurnalus, žiūrėti televizorių – tuomet lovatiesės audinį vertėtų rinktis tvirtesnį.

Kur pirkti lovatiesę? Nors parduotuvėse jų pasirinkimas nėra labai mažas, tačiau dažnai sunku išsirinkti iš galimų variantų – dažniausiai tiesiog nerandame to, ko ieškome. Todėl geriausia lovatiesę siūtis individualiai. Įvairios audiniais prekiaujančios parduotuvės neretai siūlo lovatiesių bei patalynių siuvimo paslaugas. Tokia pasiūta lovatiesė užtikrina, jog ji idealiai tiks Jūsų miegamajam – ji bus reikiamo dydžio, norimos medžiagos, pageidaujamų raštų bei spalvų.

Lentos – jų apdorojimas ir paskirtis

Medinės lentos – tai iš keturių pusių apipjauti pailgi medienos gabalai, kurių plotis daugiau kaip du kartus didesnis už storį. Dažniausiai sutinkami lentų matmenys yra 25 ar 30 mm storio ir 100; 120; 150 mm pločio.

Lentų paskirtis gali būti įvairi: jos gali būti naudojamos kaip pagalbiniai parėmimai, atramos ar kaip apdailos detalės. Taigi lentų nebūna nekokybiškų, būna tik blogai parinktas jų apdorojimas atsižvelgiant į naudotiną sritį. Toliau apžvelgsime lentų kategorijas ir kiekvienos rūšies panaudojimą praktikoje.

Nedžiovintos lentos. Tai galima įvardyti tiesiog kaip žaliavą, kuri vėliau praeina atitinkamas apdorojimo pakopas. Visgi jei jos toliau neapdorojamos, tai gali būti naudojamos nestiprioms apkrovoms atlaikyti, pagalbiniams parėmimams ir kitoms nesudėtingoms konstrukcijoms, kur yra gera oro cirkuliacija.

Džiovintos lentos. Šios lentos jau yra žymiai patvaresnės, stabilesnės ir atlaiko didesnes apkrovas. Jos plačiai naudojamos statybose kaip lengvesnių konstrukcijų elementai, o neretai sutinkamos ir kaip apdailos elementas (pvz. neobliuotos tvoros).

Kalibruotos lentos. Kalibravimas yra daromas dėl matmenų tikslumo. Nekalibruotos lentos gali turėti matmens nukrypimą per visą lentos ilgį, todėl ten, kur reikia itin tikslių matmenų, jos nenaudojamos.

Obliuotos lentos. Dažniausiai obliuojama yra dėl estetinio vaizdo, todėl obliuotos lentos daugiausiai naudojamos apdailos tikslais. Obliuoti paviršiai išryškina medžio tekstūrą, yra lengviau valomi, atnaujinami.

Visi daiktai biure privalo turėti savo vietą

Tikrai ne vienam įmonės vadovui iškyla klausimas – kaip užtikrinti sklandų ir efektyvų darbą biure? Būdų yra tikrai daug ir labai įvairių, tačiau pirmiausia reikėtų pradėti nuo pačių elementariausių dalykų – t.y. nuo tvarkos biure. Įsivaizduokite – šusnis popierių ant stalo, po ranka besimaišantys jau savaitę neplauti kavos puodeliai, šalia stalo stovintys ir praeiti trukdantys darbuotojų portfeliai ar rankinės – tokie dalykai tikrai neužtikrina greito ir operatyvaus darbo. Būtent todėl visi daiktai privalo rasti savo vietą biure, o tai padaryti leidžia ne kas kitas, kaip biuro spintos.

Biuro spintų būna įvairiausių rūšių. Bene svarbiausios yra dokumentams skirtos spintos. Dokumentams laikyti paprastai rekomenduojamos yra spintos uždaromis lentynomis. Jeigu saugomi itin svarbūs dokumentai, galima pasirinkti ir spintas su užrakinamomis durelėmis. Taip pat galime rasti ir metalinių spintų itin svarbiems dokumentams, kadangi tokios spintos yra nedegios ir kitaip nepažeidžiamos, galime būti tikri, jog nelaimės atveju nenukentės svarbiausi ir reikalingiausi dokumentai.

Ne ką mažiau svarbios yra ir spintos, skirtos darbuotojų asmeninių daiktų laikymui. Darbuotojų ar klientų viršutiniams drabužiams laikyti dažniausiai pasirenkamos paprastos drabužių kabyklos, tačiau tai nėra pats geriausias pasirinkimas. Drabužių kabyklos nėra patogios, o įmonės patalpoms esant nedidelės šių kabyklų paprasčiausiai nėra kur pastatyti.  Todėl dažniausiai yra rekomenduojamos paprastos uždaros drabužių spintos.

Esant galimybėms spintos turėtų būti įrengtos kiekviename kabinete (čia kalbame apie dokumentų saugojimui ir rūšiavimui skirtas spintas). Šis baldas yra pagrindinis elementas, galintis padėti užtikrinti tvarką įmonėje.

Apsauginės žaliuzės – geriausia išeitis siekiant užtikrinti namų saugumą

Šalyje vis dar tvyro ekonominės krizės nuotaikos. Dėl ekonominės padėties Lietuvoje stipriai išaugo ir įvairių nusikaltimų, sukčiavimų, o labiausiai vagysčių skaičius. Padidėjo apiplėšimų gatvėse bei įsilaužimų į namus. Tokios vagystės gali baigtis tikrai liūdnai – galime likti ne tik be pinigų, tačiau ir be svarbiausių savo dokumentų, jau nekalbant apie vertingus ir brangius daiktus.

Galbūt vakar buvo apvogtas Jūsų kaimynas? Pagalvokite, kokia tikimybė, jog būsite apvogtas ir Jūs? Žmonėms, kurie galvoja, jog „man niekuomet taip negalėtų atsitikti“ dažniausiai atsitinka dvigubai daugiau nelaimių. Kodėl? Atsakymas gana elementarus – jie paprasčiausiai per mažai nuo jų saugojosi.

Kaip tinkamai apsisaugoti nuo įsilaužėlių? Šiandien yra tikrai nemažai priemonių leidžiančių tai padaryti pradedant įvairiomis apsauginėmis sistemomis ir baigiant apsauginėmis žaliuzėmis.

Apsauginės žaliuzės yra bene dažniausiai pasirenkamas variantas. Taip yra dėl to, jog jos užtikrina pastato apsaugą, tačiau nėra tokios brangios kaip įvairios apsaugos sistemos.

Tokios apsauginės žaliuzės yra montuojamos pastato išorėje. Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, jog jos ne tik atlieka pastato apsauginę funkciją, tačiau taip pat turi ir kitų privalumų. Šios žaliuzės pasižymi gera šilumos izoliacija, taip pat gera garso izoliacija. Šios žaliuzės atrodo estetiškai ir netgi puošia namą – pastatas atrodo modernesnis.  O svarbiausia – apsauginės žaliuzės suteikia galimybę apsaugoti savo turtą neišleidžiant daugybės pinigų.

Kuršių Nerija – truputis įdomybių

Kuršių Nerija šiandien yra labai pamėgta ne tik Lietuvos, tačiau taip pat ir užsienio turistų. Kuršių Nerijos miesteliai, o ypač Nida, visuomet spinduliuoja savo jaukumu ir paprastumu, o čia keliaujantys žmonės ieško ramaus poilsio. Tačiau ką mes žinome apie šiuos nedidelius pajūrio kurortus?

Nidiškiai gana ilgai kraustėsi iš vienos gyvenvietės į kitą – tai sąlygojo smėlio audros, kurios užpustydavo kaimus (Nuo XVI amžiaus Kuršių Nerijoje buvo užpustyta net 16 kaimų). Į dabartinę gyvenamąja vietą nidiškiai atsikraustė tik XVIII amžiaus pabaigoje.

Kraustydamiesi iš užpustytos gyvenvietės į kitą vietą, žmonės savo namų nepalikdavo – jie juos išardydavo, tuomet perveždavo į kitą vietą ir ten iš naujo surinkdavo. Kai kurie iš šių žmonių XIX a. viduryje įkūrė Pervalkos gyvenvietę. Pervalkos miestelio pavadinimas būtent ir yra siejamas su namų „pervilkimu“ iš vienos vietos į kitą.

Kuršių Nerija unikali ir kai kuriais kitais savo papročiais, tokiais kaip pavyzdžiui varnų valgymas. Šis paprotys atsirado tikriausiai dėl vyravusio maisto trūkumo. Varnos buvo gaudomos įvairiais būdais – viliojamos degtinėje išmirkytais grūdais, džiovintomis musmirėmis ir pan. Rudenį žmonės prisūdydavo net po kelias statines varnienos. Varnos būdavo verdamos, kepamos, šutinamos. Kartais teigiama, jog XIX amžiuje Nidos viešbučiuose vis dar tebebuvo varnų plunksnų prikimštos duknos.

Šiandien Nida kasmet sulaukia apie 200-300 tūkst. žmonių. Galėtų atrodyti keista – kur jie visi telpa? Viešbučių Nidoje nėra daug, todėl didžioji dalis žmonių apsistoja nuomojamuose butuose, kambariuose, kotedžuose ir t.t. Nidoje šiandien puikiai išplėtotas turizmas, todėl nuobodžiauti čia taip pat neteks – kiekvieną vasarą čia vyksta daugybė įvairiausių renginių, koncertų ir festivalių.

 

 

Humoras iš serijos “Čia Lietuva …” Nr.4

…nes jau Kristijonas Donelaitis „Metuose” puikiai atskleidė lietuvių požiūrį į gėjus (kuris nekinta iki šių dienų): „Jei kur būrą pamatęs su spragilu šikną bekrapštant, krauk į veizolus jam sparčiai, kad dantys braškėtų…” …nes Lietuvoje visos sauskelnės mums „pampersai”, o visi indų plovikliai – „feiriai”. …nes Lietuvoje vykstant bokso turnyrui renginys kas 10 minučių yra pertraukiamas pranešimo apie tai, kaip sekasi žaisti „Žalgiriui” prieš „Lietuvos rytą”. O ovacijos, išgirdus apie palankų rezultatą, būna daug stipresnės negu po lietuvių pergalių bokse. (A. Šociko taurės turnyras Kaune) …nes Lietuva yra vienintelė valstybė, kurioje iš degalų surinkto akcizo mokamos pensijos. (A. Kubiliaus atradimas) …nes tik Lietuvoje mokiniai neatsimena, kur buvo ekskursijos metu. …nes Lietuvoje vairuotojai yra labai draugiški pėstiesiems, einantiems per lietų gatve – prieš tai įsibėgėja ir važiuoja tiesiai į balą, kad tik kuo daugiau aptaškytų. …nes Jonaitis greit bus priskiriamas Lietuvos žvaigždėms, po to pamatysime jį dalyvaujantį „Šok su manimi” bei „Žvaigždžių duetai” projektuose, o galiausiai – ir Seime. …nes tik Lietuvoje, susigrąžinant permokėtus mokesčius, nuskaito mokesčius. …nes TV3 rodo senus Simpsonų sezonus po to, kai TV3 forumas buvo užkrautas prašymais rodyti 21-ą sezoną arba visai neberodyti Simpsonų. …nes Lietuvoje signalizacija ryte kaukia ne dėl to, jog išdaužtas priekinis langas, bet priekinis langas išdaužtas todėl, kad ryte kaukia signalizacija. …nes tik Lietuvoje sąžiningai dirbdamas dar gali likti skolingas darbovietei. (KŽŪB „Krekenavos mėsa”) …nes lietuviai apie D.Kedžio gyvenimo istoriją žino daugiau nei apie mamos ar tetos. …nes Lietuvoje tau tiesiai į akis gali taip pasakyti: „Žinau, kad tu protingas… bet kas iš to?” …nes tik Lietuvoje keliai ženklinami piko metu. …nes Lietuvoje netgi buratinai gali būti krepšinio klubų savininkai, puikiai išmanantys krepšinį. …nes tik Lietuvoje vaistinėje pirkdamas vaistus, gauni nuolaidą keptiems viščiukams. …nes Lietuvoje nėra nieko svarbiau už vaikžudės pijoko vyro kodavimąsi. (TV3 laida „Akistata”) …nes lietuvis eidamas per gatvę (perėja) džiaugiasi, kad sustabdė eismą. …nes Lietuvoje emigracija baigėsi… Prasidėjo evakuacija. …nes tik Lietuvoje nugriaunama bažnyčia, kad vietoj jos pastatytų „Akropolį”. (Šiauliai) …nes tik Lietuvos turguose ant apelsinų tušinuku būna užrašyta „Pagaminta Lietuvoje”. …nes tik Lietuvoje, peršovęs abiejų kelių girneles, sportiškai apsirengęs jaunuolis supranta, kad kolega iš tiesų neturi cigarečių. …nes tik Lietuvoje už dalyvavimą valstybinių švenčių renginiuse valstybės tarnautojai gauna priedus prie algos. …nes tik Lietuvoje ne valstybė šelpia bedarbius, o bedarbiai šelpia valstybę. …nes Lietuvoje girtas vairuotojas gali prisiparkuoti vaikų žaidimo aikštelėje ir dar aprėkti vaikus, kad jie jam trukdo. …nes Lietuvoje sumokėjai visus mokesčius ir miegi laimingas… laiptinėje arba ant suoliuko. …nes tik Lietuvoje yra apmokestinami mokesčiai. …nes Lietuvoje mokiniai į egzaminus ateina girti. …nes naujokas, atėjęs į mokyklą, pradės rūkyti tik todėl, kad pritaptų prie kitų. …nes Lietuvos kaimuose degtinė yra valiuta. …nes lietuvis nebijo viso pasaulio, bet bijo kito lietuvio. …nes Lietuvoje 16-os turėti vaiką yra mada. …nes Lietuvoje vargšai pardavinėja narkotikus, kad galėtų nusipirkti „Nike”, o turtuoliai pardavinėja „Nike”, kad galėtų nusipirkti narkotikų. …nes Lietuvoje prie bet kokio žodžio šaknies pridėję galūnę „mantas” gauname vardą (Gaidmantas, Kryžmantas ir t.t.). …nes Lietuva skendi milijoninėse skolose, tačiau randa lėšų gėjų paradams, kuris kainavo daugiau nei 200.000 Lt, nors pensininkams mažinamos pensijos, o motinos negauna motinystės pašalpos. …nes sužinoję, kad vyksta gėjų eitynės, prisimename, kad esame krikščionys ir kad yra Dievas. …nes Lietuvos komentatoriai patys geriausi: „Patekęs į geras rankas, piktasis bebras pavirs miela vovere.” (TV3 laida „FARAI”) …nes net japonų mokslininkai nesugeba išspręst nelygybės 30y30 5y1. …nes turim puikų TV3 kanalą, turintį dar puikesnius vertėjus: filme „Into the Wild” užrašą „Flash flood area” ant ženklo vidury dykumos verčia kaip „Greito maisto zona”. …nes Lietuvoje gėjų eitynėse dalyvavo daugiau policininkų nei gėjų (350 gėjų, 800 policininkų). …nes Lietuvoje vykusiame gėjų parade kiekvienas gėjus gavo po 2 policininkus apsaugai, ir skundžiasi, jog jie yra diskriminuojami. …nes mūsų pareigūnai gėjų eitynėms ruošiasi lyg karui: apsaugos ant viso kūno, dujokaukės, neperšaunamos liemenės… …nes Lietuvoje dauguma 17-mečių merginų jau pradeda plikti nuo per dažno plaukų dažymo. …nes tik Lietuvoje turistai, atvykę su naujais automobiliais, yra nuodugniai tikrinami pasienyje, manant, kad šie veža kontrabandą. …nes „Žalgirio” ir „Lietuvos ryto” fanai tokie supriešinti, kad net turi atskiras kiekvieno klubo vadovybei priklausančias televizijas toms pačioms rungtynėms žiūrėti su savo komandą palaikančiais komentatoriais („Sport1” ir „Lietuvos ryto TV”). …nes Lietuvoje tiltų būklė yra blogesnė negu žvyrkelių. …nes tik Lietuvoje iki gyvos galvos pasodintas žmogžudys į laisvę išeina po 16 metų. …nes Lietuvos kelių policininkams alga yra tik priedas. …nes tik Lietuvoje milijardas litų gali dingti taip, kad atrodytų, jog jo niekada ir nebuvo. …nes tik Lietuvoje visi norintys gali vadinti Prezidentę boba. …nes lietuvis suras priekaištų nepriekaištingai tobulam žmogui. …nes jei ant lietuviško produkto yra lipdukas „Be konservantų”, jo sudėtyje yra mononatrio glutamatas, natrio benzonatas, aromato ir skonio stiprikliai bei rūgštingumą reguliuojanti medžiaga. …nes amerikiečiai turi „Vaiduoklių medžiotojus”, o Lietuva – „Pedofilų medžiotojus”. …nes lietuvis net apie uošvienę taip blogai negalvoja kaip apie Lietuvos valdžią. …nes Lietuvoje apsilankius pas kelis gydytojus, visi nustatys skirtingą diagnozę. …nes Lietuvoje iškviesta greitoji atsisako jus nuvežti į artimiausią gydymo įstaigą. …nes Lietuvoje mamytės su mažais vaikais stumdosi alkūnėmis eilėje prie maisto nepasiturintiems su narkomanais, atėjusiais pasikeisti švirkštų. („Raudonasis kryžius”, Alytus) …nes tik Lietuvoje lenkės ir ruso sūnus gali būti skinhedas. …nes VGTU dėstytojai rašant referatus liepia nekopijuoti knygų bei kitų darbų, o patys rašydami knygas kopijuoja ištisas pastraipas, net nenurodydami iš kur. …nes tik Lietuvoje laikini sunkumai yra pastovūs. …nes Lietuvoje tamsioje tarpuvartėje nėra teisingo atsakymo į klausimą: ”Ar turi rūkyt?” …nes Lietuvos žurnalistai, norintys padaryti skandalą, dirba geriau nei CSI kriminalistai. …nes čia žmogus, norėdamas padaryti gerą darbą ir pastatęs viešąjį tualetą, gauna septynerių metų laisvės atėmimą už tai, kad tualetą pastatė neteisėtai. …nes Lietuvos benamiai neturi pinigų numalšinti alkiui, bet negaili pinigų numalšinti troškulį. …nes lietuvių automobiliuose yra oro gaivikliai, kurie kvepia 2 dienas, o kabo 2 metus. …nes Lietuvoje žmogui, norinčiam įlipti į autobusą, atidaromos visai kitos durys nei prie kurių jis stovi. …nes Lietuvoje net ir ant paprasto, negazuoto vandens galima rasti sudėtį iš daugiau nei vieno ingrediento. Kodėl, visame pasaulyje pingant naftai, benzinas Lietuvoje brangsta? Nes brangsta tai, kuo benzinas Lietuvoje skiedžiamas. …nes lietuviai pastaruoju metu rūko todėl, kad paremtų valstybę… Rusijos. …nes Lietuvoje įtariamieji yra nekalti, kol nepasibaigia jų pinigai (yra koks milijonas ir vienas pavyzdys)… …nes tik Lietuvoje straipsnių antraštės gali būti tokios kaip „Lietuviai VĖL šiurpina Didžiąją Britaniją”. …nes Lietuvoje išlaikęs A kategorijos teises ir įsigijęs motociklą tampi donorų sistemos dalimi. …nes anksčiau daugelis dirbančiųjų pensininkus užjausdavo, o dabar jau susilygino su jais pajamomis arba netgi jiems pavydi. …nes kovoti su girtuokliavimu, ribojant prekybos alkoholiu laiką, yra tas pats, kas gydyti viduriavimą, viduriuojančiajam nuo 22h iki 8h neleidžiant eiti į tualetą. …nes Lietuvoje, norėdamas patekti pas gydytoją su talonu, jau greičiau numirsi negu sulauksi savo eilės. (Šiaulių odos dispanseris; laukti eilės – apie 1,5 mėn.) …nes anksčiau lietuviai sakydavo: „Devynis kartus pamatuok – dešimtą kirpk.“ Šiandien dažniau išgirsi: „Devynis kartus pagalvok – dešimtą emigruok.“ …nes lietuviui pasakius, ką jam daryti, jis pasakys, kur tau eiti. …nes lietuviai važiuoja aplankyti giminių ne į kitą miestą, bet į kitą šalį. …nes Lietuvoje pagrindinis patiekalas – ryžiai su pomidorų padažu, o desertas – tie patys ryžiai su uogiene. …nes Lietuvoje 8 val. ryto policijos pareigūnas stovės už kolegijos kampo ir lauks stropių studentų, kuriuos galės nubaust, kad ėjo ne per perėją, nors perėja kažkur toli toli. …nes kai kurie vyrai Lietuvoje pradėjo rengtis taip, kaip Drąsius Kedys. …nes „Lietuvos standartizacijos departamento” trumpinys reiškia narkotiką LSD, o departamento svetainės adresas toks pat patrauklus – www.lsd.lt. …nes tik Lietuvos televizijose pamatysi reklamą, kur moteris išeina iš vaistinės nešina didžiuliu maišu, pakelia jį ir džiaugsmingai sušunka: „Žiūrėk, kaimyne, kaip pigiai apsipirkau!” …nes Lietuvos sostinėje pėstieji eina per gatvę tik užsidegus raudonam šviesoforo signalui, arba tik tose vietose, kur asfaltas nenuterliotas baltų dažų dryžiais. …nes tik Lietuvoje pradėjus temti prabangių BMW ir Mercedes savininkai važiuoja į degalines piltis dujų, pigesnių už benziną, nes dieną tai daryti gėda. …nes „Olialia Sexy Cola” sūreliuose tiek pat konservantų, kiek „Olialia” panelių krūtinėse silikono. …nes mokykloje, kurioje yra 1200 mokinių, kiekvienam vaikui reikia atnešti po 2 litus į mėnesį už tualetinį popierių ir muilą. …nes Lietuvoje organizuojama akcija „Darom” tam, kad po to pusę metų stovėtų šiukšlių maišai. …nes svetur gyvenantys lietuviai, norėdami sužinoti, kas vyksta Lietuvoje, skaito šiame tinklalapyje. …nes norint studijuoti rekreaciją ir turizmą Lietuvos universitete reikia išlaikyti ne geografijos, o istorijos egzaminą. …nes tik Lietuvoje 1 kg duonos kainuoja daugiau nei 1 kg meduolių. …nes tik Lietuvoje tų pačių krepšinio rungtynių tiesiogines transliacijas rodo net per du kanalus arba visai jų nerodo. …nes Lietuvos Seimo nariai galėtų surinki itin gerą šokėjų ir dainininkų kolektyvą ir rengdami koncertus uždirbti pinigų Valstybės ekonomikai prikelti. …nes Lietuvoje jaunimas išsilaiko teises ir toliau svajoja apie automobilį. …nes tik būrėja Svetlana laidoje „Gyvenimas yra gražus“ gali papasakoti apie D.Kedžio mirtį. …nes tik Lietuvoje pradinių klasių parodose ekspozicijoms kurti naudojamos „Tauro” alaus skardinės. …nes tik Lietuvoje, dešimtą kartą perkant alų toje pačioje parduotuvėje, pardavėja paprašo asmens dokumento. …nes tik Lietuvoje žmogus į darbo biržą formint nedarbo pašalpos atvažiuoja su BMW X6. …nes tik Lietuvoje girtus vairuotojus namo veža girtas taksistas. …nes lietuviai deda į autogidas.lt skelbimus su „krūtom tačkom” už 100 Lt, kad gautų premiją nuo skambučio iš kito tinklo. …nes Lietuvoje metuose yra viena diena, per kurią nuperkamas rekordinis plastikinių maišelių kiekis – tai gamtos gelbėjimo šventė „DAROM”. …nes Lietuvoje šaipytis iš Seimo arba valstybės gali būti nesaugiau nei šaipytis iš mafijos. …nes Lietuvoje vaikui, pagautam žiūrint savo dienyną, gali baigtis liūdniau nei pagautam žiūrint pornografiją. …nes Lietuva yra vienintelė valstybė, kurioje kebabai iš kiosko nukonkuravo visą McDonald’s tinklą. …nes Lietuvos jaunimas žodį „plotas” supranta kaip vietą pagerti. …nes Lietuvoje D.Kedžio mirtis yra didesnis skandalas už M.Jacksono mirtį. …nes Lietuvos Seimą sudaro 141 Seimo narys, iš kurių tik 41 iš tikrųjų dirba. …nes kai Lietuvoje dabar sunkmetis, svarbiausias klausimas Seime – ar galima nepilnamečiams gerti energetinius gėrimus.

Įvairūs keliavimo būdai

Turime daugybę skirtingų poreikių, iš kurių vienas didžiausių ir svarbiausių yra poilsis. Dirbę visus metus ir užsitarnavę atostogas norime jas praleisti kuo turiningiau. Visi esame skirtingi, todėl dažniausiai renkamės ir skirtingus keliavimo būdus bei skirtingus kelionių tipus ir netgi keliavimo metą.

Kai kurie žmonės į šiltus kraštus ilsėtis patraukia šaltuoju metų laiku, kuomet prie mūsų Baltijos jūros tikrai neišeitų pagulėti ant šilto smėliuko ir pasilepinti saule. Taip įgauna energijos visai likusiai žiemai, o vasaros metu nuo didesnių kelionių susilaiko ir apsiriboja išvykomis pačioje Lietuvoje. Kiti tuo tarpu į svečias šalis iškeliauja būtent vasaros metu – ne paslaptis, jog vasaros Lietuvoje retai kada pradžiugina dideliais ir ilgai tunkančiais karščiais, todėl natūraliai kyla noras saulės paieškoti užsienio kurortuose.

Taip pat skirtingi yra ir žmonių keliavimo būdai. Neturintys laiko kelionės planavimui perka keliones kelionių agentūrose, o nemėgstantys būti nuo kažko priklausomi (o kartais ir norintys pakeliauti ekstremaliau) keliauja savarankiškai.

Kelionių agentūros taip pat siūlo dvejopas keliones – poilsines ir pažintines. Į poilsinę kelionę įeina lėktuvo bilietai ir viešbutis. Tokią kelionę paprastai renkasi žmonės, norintys paprastų ir ramių atostogų, neretai į tokias keliones važiuoja ir šeimos su mažais vaikais. Pažintinės kelionės yra visiškai kitokios – į jas yra įtrauktos įvairios ekskursijos, keliaujant aplankomi įvairūs miestai. Viena populiaresnių pažintinių kelionių – kelionės į kalnus.

Šiandien išpopuliarėjo ir kitas keliavimo būdas – tai paskutinės minutės kelionės. Jas dažniausiai renkasi jaunimas ir ypač studentai, kurie ieško būdų kaip taupiai pakeliauti.

Butų nuomos kainos – kas, kur ir kaip?

Jau įpusėjo vasara ir netrukus į didžiuosius Lietuvos miestus pradės plūsti busimieji pirmakursiai studentai. Tačiau deja, bet ne visi jie gauna vietą bendrabutyje – vietų skaičius čia yra ribotas, o ne visi studentai ir svajoja apie gyvenimą čia. Bendrabutis visuomet kupinas triukšmo, šurmulio, studentai čia nuolatos randa progų ką nors atšvęsti, o tokia atmosfera tikrai žavi ne visus.

Būtent čia pasitarnauja butų nuoma – likusi studentų dalis iki vasaros galo neretai užsiima butų ar kambario nuomos paieškomis. Nuomojamą butą susirasti nėra sunku – šiandien jų pasiūla yra milžiniška, o tai leidžia išsirinkti geresnius pasiūlymus ir kainos, ir kokybės atžvilgiu.

Butų nuomos kaina labai priklauso ir nuo to, kuriuo metų laikotarpiu ieškosite buto. Vasaros metu kainos būna šiek tiek šoktelėjusios į viršų, o tuo tarpu žiemos metu jos vėl pakrenta žemyn. Kaina priklauso ir nuo buto būklės – kuo geresnis ir modernesnis butas, tuo ir kaina yra didesnė. Kitas faktorius, lemiantis kainą yra nuomojamų patalpų vieta – paprastai butų nuoma pačiame miesto centre kainuoja žymiai brangiau nei paprastuose miesto rajonuose. Nors visuomet yra išimčių – gerai paieškojus, galima rasti visai neblogų pasiūlymų ir išsinuomoti nedidelį butą netoli miesto centro už visai priimtiną ir patrauklią kainą.

Ieškant nuomojamo buto svarbiausia yra neapsistoti ties pirmu rastu variantu. Geriau turėti daugybę skirtingų variantų, juos visus apžiūrėti, o tuomet bus žymiai lengviau nuspręsti, o ir rezultatas tikėtina, jog bus geresnis.

Ar norėtumėt tapti vertėju žodžiu?

Vertimas žodžiu yra pranešimo ar kitokio pobūdžio teksto žodinis vertimas. Vertimo žodžiu istorija menkai dokumentuota, tačiau apskritai tyrinėtojai sutaria, kad tai daug senesnė veikla nei vertimas raštu. Nuo pastarojo ji skiriasi keliais aspektais. Pirma, žodžiu verčiantis asmuo privalo sugebėti daug daugiau: be kita ko, jis turi būti žodinio kontakto specialistas. Antra, raštu verčiantis vertėjas, prieš atiduodamas galutinį variantą, turi santykinai neribotas galimybes atlikti pataisymus, o žodžiu verčiantis žmogus turi sukurti produktą „realiuoju laiku“ be galimybės grįžti ir pataisyti. Kitaip tariant, vertimas žodžiu, skirtingai nei vertimas raštu, yra negrįžtamas, netaisomas ir nepatikrinamas procesas. Trečias dalykas, vertėjas visas būtiniausias žinias turi turėti iš anksto, nes gauti kolegų patarimą ar peržvelgti nuorodas vertimo metu neįmanoma. Taigi vertėjai žodžiu yra vykdytojai, priimantys sprendimus savarankiškai, patiriantys tiesioginį susidūrimą su klientu, jų darbo diena daug įtemptesnė.

Vertimai žodžiu yra įvairus konteksto prasme: verčiama konferencijose, teismuose, tam tikrose bendruomenėse ir t. t., taip pat atlikimo atžvilgiu: nuoseklusis, sinchroninis, pašnibždomis.

Nuoseklųjį vertimą atliekantis asmuo išklauso dalį teksto (kartais gana ilgą) originalo kalba ir kai ką lakoniškai pasižymi. Tada kalbėtojas stabteli ir vertėjas tuo metu verčia į reikiamą kalbą tai, kas buvo pasakyta. Taigi nuosekliajam vertimui reikia įvairių gabumų ir įgūdžių, kaip antai: vertėjas turi puikiai suprasti originalo kalbą, sugebėti daryti labai gerus užrašus, turėti daug bendrų žinių ir gerą atmintį, taip pat pasižymėti įtikinama kalbėjimo maniera.

Per nuoseklųjį vertimą teksto suvokimas ir perdavimas (vertimas) vyksta skirtingu metu. Kalbėtojas ir vertėjas kalba ne vienu metu, taigi procesas trunka gerokai ilgiau nei sinchroninis vertimas.

Sinchroninio vertimo atlikėjas yra tarsi nematomas proceso dalyvis: jis dirba specialioje kabinoje, naudojasi ausinėmis ir mikrofonu. Jis klausosi kalbėtojo ir tuo pat metu verčia į reikiamą kalbą.

Sinchroninio vertimo metodas pirmą kartą pritaikytas Niurnbergo tribunole po Antrojo pasaulinio karo. Dabar jis dažniausiai naudojamas konferencijose ir panašiuose renginiuose. Darbas intensyvus, todėl vertėjai keičia vienas kitą kas 20–30 minučių (kabinoje paprastai sėdi 2 vertėjai). Jei vertėjui prireikia pagalbos, geriausiu atveju jam gali padėti „besiilsintis“ kolega.

Sinchroninį vertimą atliekantis žmogus privalo susidoroti su trimis sunkumais. Pirma, kalbėtojas „primeta“ vertimo tempą: jo kalbėjimas gali būti ir darnus, bet gali būti ir labai greitas. Antra, kalbėtojas gali nukrypti nuo teksto, kurį vertėjas išsinagrinėjo iš anksto. Ir trečia, vertėjui gali trūkti bendrų arba specialių žinių, kai kalbėtojas sulaukia auditorijos reakcijos.

Kiek panašus į sinchroninį yra vertimas pašnibždomis. Vertėjas sėdi šalia kliento ir tyliai verčia jam į ausį. Šis metodas naudojamas įvairiuose renginiuose: dalykiniuose susitikimuose, teismo posėdžiuose, kai vertimo reikia tik 1 ar 2 dalyviams. Taigi verčiama sinchroniškai (kada ne kada verčiama ir nuosekliai). Vertimas pašnibždomis dar vadinamas šušutažu.

Būna atvejų, kai vertėjui tenka versti ir nepasirengusiam: renginio dalyvis paduoda tekstą vietoje ir paprašo jį „perskaityti“ kita kalba.

Vertimo paslaugos