Verslo ir sporto sąsajos. Pamoka nr.2

Rezultatų, rodiklių ir veiksmų grandinė.

Tiek versle, tiek sporte bet kokį galutinį rezultatą galima suskaidyti į tam tikrus rodiklius, o rodiklius galima papildomai susmulkinti į veiksmus lemiančius jų įgyvendinimą. Tarkim, jei norite pasiekti 1mln. apyvartą mažmeninėje prekyboje, jūs galite siekti, kad pas jus apsilankytų 20000 klientų, jų konversija būtų 50%, o vidutinė krepšelio vertė per klientą siektų 100 eurų. Galima eiti dar giliau ir sakyti, kad 80 eurų turėtų sudaryti pirmos prekės vertė, o 20 eurų papildomi pardavimai – crossel‘iai. Arba 50% konversiją pasiekti jums būtina, kad pas jus apsilankytų 10000 pakartotinų klientų, kurių konversija istoriškai yra 80% ir 10000 naujų klientų su 20% konversija. Variantų gali būti daug, tačiau tai yra paprastoji analitika, kurią reiktų stebėti, nes, kaip sakoma, ko negali pamatuoti, negali kontroliuoti, vadinasi ir pagerinti.

Be abejo, aiškiai tikslą suskaidžius į pagrindinius rodiklius, lieka sugalvoti veiksmus, kurie būtų orientuoti šių rodiklių pasiekimui. Pavyzdžiui, jei problema, kad nepritraukiate pakankamai klientų į savo parduotuves, tipiškai kažkas negerai su Jūsų marketinginiais veiksmais, jei bėda konversijoje – matyt kažkas stringa darbuotojų pardavimo įgūdžiuose ar prekių asortimente, jei ateina mažiau nei planavote pakartotinų klientų – vadinasi problema yra lojalumo skatinime ar lojalumo programoje.

Panašiai ir sporte, kuriame sporto analitika yra pakankamai naujas ir sparčiai populiarėjantis trendas. Žymus NBA analitikas Dean Oliver yra parašęs puikią knygą Rules and Tools for performace analysis, kurioje pateikta nemažai metodikų bei išvesta 4 pagrindinių rodiklių turinčių didžiausią įtaką pergalei formulė. Rekomenduoju paskaityti tiem, kas mėgsta skaičius, atrastumėte nemažai įdomių dalykų savo verslui.

Tipiškas vadovas orientuojasi tik į rezultatą ir dėl to yra visiškas bukagalvis.

Kodėl? Leiskite panagrinėti šią veiksmų-rodiklių-rezultatų grandinę. Kas nuo mūsų 100% priklauso? Rezultatas? Tikrai ne, jį gali įtakoti daug išorinių nuo mūsų nepriklausančių veiksnių – rinkos situacija, stichinės nelaimės, konkurentų veiksmai, įmonės akcininkų sprendimai ar įmonės politika ir pan. Tas pats su rodikliais, šiuos konkrečius skaičius, vidurkius gali pakreipti visai kita linkme nenumatyti faktoriai. Vienintelis dalykas, kurį mes galime valdyti 100% – tai yra mūsų veiksmai. Natūralus klausimas, tai kokio velnio tiek daug vadovų kalba tik apie rezultatą, spaudžia šią vietą?

Ypatingai krizinėse situacijose panika ir įtampa būna tokia didelė, kad visi kalba ir neva fokusuojasi tik į rezultatą. Man teko vesti iš krizės vieną įmonę Vengrijoje. Kai tik atvažiavau, pasakiau – pamirškim skyrių rezultatus kuriam laikui, nekalbėkime apie juos susirinkimuose. Man kur kas įdomiau sužinoti, ką jūs darysite, kokius papildomus veiksmus galime sugalvoti, kad pasiektume nustatytus kritinius rodiklius, o tai leistų siekti galutinio rezultato – skyrių apyvartos bei EBITDO‘s.

Užtruko laiko, tačiau jutau, kaip to truputį tirpsta ledai ir vietoj to, kad iš įtampos prognozuotų nerealius skyriaus rezultatus ir po to, ieškotų priežasčių, kodėl jų nepavyko pasiekti, žmonės pradėjo racionaliau mąstyti, „brainstorminti“, ką dar papildomai galima būtų padaryti, kad priartėtume prie tikslo.

Susitelkimas į veiksmus, o ne rezultatą

Kai kurias frazes reikia pergyventi per savo prizmę, kad žodžiai virstų kūnu. Fokusuokis į veiksmus, procesą, o ne į galutinį rezultatą – be abejo, tai yra vienas geriausių girdėtų patarimų, norint iš tiesų būti stipriai orientuotam į rezultatą. Matot, aš esu užtikrintas, kad visada pasieksiu rezultatą, tiesiog kitaip negali būti, bet manęs nedomina pats rezultatas, mano „fokusas“ yra veiksmai. Turint tokį požiūrį bei mąstyseną, rezultatas ateis savaime. Garantuoju.

Kai kurie profesionalūs sportininkai jau seniai tai daro, pvz. sprinteris, norėdamas pagerinti savo asmeninį rezultatą, nusistato kelis pagrindinius rodiklius, tarkim:

pagerintį reakciją starto metu bei startinį greitį iki 0,2 sek,
maksimalų sprinto greitį pasiekti per 4sek po starto,
pagerinti kūno valdymo techniką finišo metu.

Tada, padedamas trenerių, jis nusistato, kad šiai dienai jo butelio kakliukas arba pagrindinė problema yra reliatyviai lėtas startas. Taigi, norėdamas pagerinti savo galutinį rezultatą, jis visų pirma privalo tobulinti reakcijos bei startinio greičio įgūdį. Kas svarbiausia, šį įgūdį profesionalus sportininkas suskaido į smulkius įgūdžius: pvz. treniruoti tam tikras specifines kojų raumenų grupes, treniruoti smegenų reakcinius impulsus, tobulinti atsispyrimo techniką startuojant, sustiprinti rankų valdymo techniką oro pasipriešinimui įveikti ir t.t.

Apibendrinimas

Nusistatykite rezultatą, kurį norite pasiekti.

Suskaidykite rezultatą į pagrindinius rodiklius, kuriuos stebėsite

Kur yra pagrindinė problema arba butelio kakliukas, kodėl kažkuris rodiklis stringa?

Dabar liko kūrybiškiausias darbas – sugalvoti veiksmus, kurie spręstų pagrindinę problemą ar kaip sako Theory of constraints, padidintų efektyvumą butelio kakliuke

Prisiminkite susitelkimas reikalauja aukų, todėl teks atidėti, atsisakyti kitų problemų sprendimo ar veiksmų, jei jos nesusijusios su butelio kakliuku.

Pabandykite, manau šis pratimas gali tapti gera naujo ketvirčio pradžia ir pažadu sau, kad kažką keisiu, tobulinsiu tiek asmeniniame gyvenime, tiek versle.

O kam įdomu sužinoti plačiau apie butelio kakliuko teoriją ir principus, siūlau pasidomėti Theory of constraints metodika, žemiau esančiame video rasite pavyzdį supaprastinantį šios teorijos paaiškinimą.

http://youtu.be/mWh0cSsNmGY

Turnaround.lt – tai verslo pokyčių ir krizių valdymo tinklaraštis, kuriame rasite naudingų patarimų bei idėjų apie vadovavimą, pardavimų skatinimą, klientų lojalumą, personalo ugdymą, sporto psichologiją bei kitas aktualias šios dienos vadybos ir verslo įžvalgas. Prenumeruokite mūsų naujienas bei skaitykite naujausius straipsnius.

Logotipų kūrimas dizaino konkursų svetainėje

Ieškote, kas teikia logotipų kūrimo paslaugas? Sparčiai populiarėja tinklalapiai, kuriuose rengiami dizaino konkursai. Vienas tokių – svetainė Logokonkursas.lt. Šiame straipsnyje aprašysime, kokiu principu veikia dizaino konkursų tinklalapiai.

1. Norėdami paslaugos, turite užpildyti specialią dizaino užsakymo formą. Pirmasis etapas – pildoma anketa, įrašant visus logotipui keliamus kriterijus, pavyzdžiui, norimus užrašus, simbolius, spalvas ir t. t. Kuo išsamiau užpildysite anketą, tuo dizaineriai geriau supras jūsų keliamus reikalavimus ir pageidavimus bei sukurs įspūdingą paslaugos ar prekės ženklą. Kitas etapas – reikia sumokėti konkurso administravimo mokestį – 10 procentų nuo sumos, kuri bus mokama tam dizaineriui, kurio logotipas labiausiai patiks ir atitiks užsakovo lūkesčius. Po mokėjimo konkursas tampa aktyvus ir jis publikuojamas svetainėje Logokonkursas.lt.

2. Kitas etapas po anketos pildymo ir administravimo mokesčio mokėjimo – tai atsiųstųjų dizainų vertinimas. Beje, tinklalapyje užsiregistravę dizaineriai iki konkurso pabaigos dienos gali atsiųsti neribotą dizaino pavyzdžių kiekį. Logotipų kūrimas tuo ir ypatingas, kad kuo daugiau variantų gaunama, tuo paprasčiau išsirinkti ar bent jau gauti vertingų idėjų. Antrojo etapo metu konkurso užsakovas turi galimybę vertinti ir komentuoti dizainerių atsiųstus variantus – juos galima koreguoti, įkelti naujų logotipų variantų ir kt. Užsakovui ir dizaineriams bendradarbiaujant dar iki konkursui pasibaigiant, pasiekiama puikių rezultatų. Dažnai užsakovai logotipą išsirenka dar net neatėjus konkurso pabaigos dienai, nors savo variantus galima siūlyti iki pat konkurso pabaigos termino.

3. Trečiasis etapas – galutinislabiausiai patikusio logotipo pasirinkimas. Kai logotipų kūrimas baigiamas, užsakovas, jei dar neišsirinko, per 3 dienas po konkurso pabaigos turi išsirinkti labiausiai patikusį logotipą ir paskelbti nugalėtoją. Toliau dizaineris ir užsakovas bendrauja tarpusavyje – dizainerio kontaktiniai duomenys užsakovui perduodami el. paštu. Užsakovas kuo greičiau turi susisiekti su dizaineriu ir sutarti dėl mokėjimo būdo. Gavęs pavedimą, logotipo kūrėjas užsakovui nusiunčia darbinius failus. Užsakovui patvirtinus, kad gauta medžiaga yra kokybiška ir atitinka realybę, įvertinant tai, kad abi pusės yra atsiskaičiusios, konkursas skelbiamas įvykusiu ir sėkmingai užbaigtu.

Turėklų gamyba ir kitos kalvystės istorijos pradmenys

Kalviais menininkais, drąsiai galima vadinti tuos meistrus, kurie nukalė tūkstančius dailių geležinių kryžių.Darbštus, sumanus kalvis, be to, ir malūnininkas bei aludaris buvo Aleksandras Šidlauskas, g. 1901 m. Giedraičių k. (Radviliškio r.). Jis ne tik sugebėjo derinti tas dvi svarbias kaimo žmonių poreikius tenkinančias specialybes, bet ir sistemingai užrašinėjo savo darbus ir Įvairius pirkinius nuo 1926 iki 1940 metų. Šie jo užrašai yra vertingas šaltinis ne tik Lietuvos kalvystės istorijai, bet ir apskritai etnologijos mokslui. Dabar tie daugelio metų užrašai yra perduoti saugoti Lietuvos nacionaliniam muziejui.

Kai kuriuos Lietuvos kalvius ypač traukė technika ir jos pasiekimai XIX a. pab.-XX a. pradžioje. Štai turime itin retą atveji, kai dar XX a. pradžioje (1908 m.) vienas gabus Kegrių k. (Viekšnių parapija, Šiaulių apskr.) kalvis Jonas Balvočius, gerai susipažinęs su lokomobilio struktūra ir jo veikimu, bendradarbiaudamas su Rygos fabrikais (pagal kalvio modelį šie išliejo cilindrą), maždaug per 100 dienų pagamino malkomis kūrenamą garinį pečių, t.y. lokomobilį. Kalvis, pasisamdęs javų kūlimo mašiną (kūleklį) ir su tuo savo lokomobiliu važiuodavo kulti javų. Per dieną uždirbdavęs 4 rb.Dar kiti gabūs kalviai ir šaltkalviai ne tik taisė dviračius bei kitokias transporto priemones, bet ir sugebėjo pasidaryti dviračius.Kalvis iš Dzūkijos (Krasnyko k., Leipalingio vlsč.) 1935 m., lankydamas arklių kaustymo kursus Kaune, dažnai nueidavo į aerodromą ir ten stebėdavo lėktuvus ir sklandytuvus. Grįžęs iš kursų, kalvis ėmėsi darbo ir sėkmingai pasigamino sklandytuvą.Ričardas Nulinskas 1892 m. gimęs Vokietijoje tik 1920 m. grjžo i Lietuvą. Iš pradžių gyveno Salantuose, o vėliau persikėlė į pramone ir kalvyste bei šaltkalvyste pagarsėjusią Ukmergę. Jis, kaip ir tėvas, dirbo šepečių fabrike, o kiek vėliau, nuo mažens mėgdamas techniką, ėmė taisyti Įvairias mašinas ir automobilius. Gali būti, kad jis dar Vokietijoje buvo įgijęs mechaniko įgūdžių ir čia, Lietuvoje, tinkamai juos panaudojo.Pagarsėjęs kalvis mechanikas Vincas Kudžma bei jo sūnus Vincas gyveno Kudirkos Naumiestyje, dažniausiai abudu taisydavo įvairias mašinas („Šakių krašto kalviai”).Noriu paminėti dar vieną nepaprastą kalvį Steponą P. iš Smagurių kaimo (Siaurės Lietuva). Šis kalvis buvęs aukštas, tvirtas vyras. Steponas P. į kiekvieną nukaltą daiktą įmušdavęs savo inicialus „SP”. Jis ne tik kalviavo, bet ir gydė žmones ir gyvulius. Dažnai jis, susidėjęs įvairius gydymo reikmenis į skrynutę, kaip tikras daktaras keliaudavęs pas ligonius. (Beje, jis medicinos žinias ėmė iš knygų ir laikraščių). Steponas buvęs puikus giedorius bažnyčioje ir pakasynose. Visas giesmes jis mokėjęs atmintinai. Taip pat garsėjo kaip ateities bei oro spėjėjas.

Be kalvių, būta ir labai gabių bei darbščių šaltkalvių. Antai 1939 m. už meistriškai atliktus šaltkalvio darbus statant Kauno sporto halę Juozas Paškevičius, gim. 1906 m. (baigęs aukštesniuosius bendrojo lavinimo ir amato kursus), buvo apdovanotas Darbo žvaigždės aukso medaliu.Apie gabų, darbštų ir blaivų Dzūkijos kalvį Antaną Dudzinską (Du-dinską) yra parašyta nemažai straipsnių ir apybraižų (tarp kitų ir šių eilučių autoriaus). Čia pasiremsiu A.Kazlauskienės 1985 m. rašyta apybraiža „Obuolys, saulėj nokęs kitoks…”. Anot autorės, žmonės jį laikė geru kalviu’Be įprastų ir žemdirbiams labai reikalingų daiktų kalimo turėklai, jis sodyboje (Neliubonių k., Abarauskų apyl, Lazdijų r.) įkūrė savotišką kalvystės „muziejų” po atviru dangumi ir pirkioje. Tuose darbuose buvo sudėti visi kalvio gabumai ir meilė Tėvynei. Kalvystės ir doro gyvenimo jis mokė ir savo sūnus. 1977 m. Kalvių dienoje Druskininkuose A.Dudzinskui buvo suteiktas Lietuvos Kalvių kalvio vardas. Greta jo – kitas Dzūkijos kalvių kalvis Vytautas Jarutis.

Iš jaunesnės kartos kalvių reikia paminėti Algirdą Stankų, dabar gyvenantį Mažeikiuose. Atrodo, kad jis, dar gyvendamas Viekšniuose, paveldėjo (perėmė) iš tėvo ne tik metalo kalimo technologiją, bet, svarbiausia, jo smalsumą ir norą tobulai atlikti savo mėgiamą darbą. A.Stankus kurį laiką dirbo Vilniuje Restauravimo dirbtuvių kalviu. Jis gerai susipažino su įvairių darbų technologija ir metodika. Vis labiau ėmė domėtis senais metalų kalimo būdais. Pagaliau po daugelio bandymų jam pavyko atkurti damaskinio plieno kalimo technologiją. Todėl pagristai galime vadinti jį retų gabumų išradingu meistru.Kaip matome, Lietuvoje buvo ir esama darbščių ir gabių kalvių bei šaltkalvių. Jeigu reikėtų juos apibūdinti labai trumpai, galbūt galėįėme ir taip pasakyti: Lietuvos kalviai (bent dauguma jų) yra tvirti, sumanūs, išradingi ir nebijantys jokių sunkumų vyrai. Jie yra ne tik zerai įvaldę įvairių metalų, daugiausia geležies ir plieno, kalimo tech-logijas, bet gana dažnai turintys meninių ir kitokių gabumų. Jie neginčijamai yra praturtinę bei pastūmėję pirmyn technikos progresą Lietuvoje.

Kartais trūksta patarimų

Nors Lietuvoje dauguma žmonių vis dar įsivaizduoja esą daug žinantys ir prisivengia klausti svetimų patarimų ar prašyti pagalbos, atsiranda pastabesnių, kurie mano, jog patarimų ir patarėjų mūsų visuomenėje šiek tiek trūksta. Trūkumas pastebimas pačiose įvairiausiose srityse, nuo kasdienių situacijų iki lažybų statymų.

Statymų patarimai lažybose gali skambėti kiek keistai, tačiau iš tiesų kartais jų tikrai trūksta. Ypač tokių patarimų pasigenda tie, kurie nėra lažybų bendrovių nuolatiniai klientai ir lažinasi daugiau savo malonumui nei siekdami gauti finansinės naudos. Nepatyrusiems žmonėms, kurie nori padidinti azartą ir lažintis statymų patarimai gali padėti pakreipti savo mintis viena ar kita linkme. Kartais besilažinančiajam užtenka priminti, kur žaidžia komandos ar kad vienoje iš komandų nežaidžia lyderis, kuris ankstesnėse varžybose patyrė trauma. Pastarasis variantas būna gana dažnas, o tai daro įtaką koeficientams ir norintis lažintis žmogus gali tiesiog nepastebėti tikrosios priežasties ir susigundyti šiek tiek pakilusiu koeficientu.

Kitose srityse patarimai taip pat labai svarbūs. Pavyzdžiui, skolinantis. Tuo metu kokybiški patarimai žmogui yra labai svarbūs ir naudingi, nes priėmus netinkamą sprendimą gali tekti labai ilgai gailėtis, o patirtų finansinių nuostolių niekaip neatpirks paimtos paskolos nauda. Dažniausiai tokio tipo klaidos padaromos renkantis greitąjį kreditą ar susižavėjus pirkimu išsimokėtinai, nors finansinė padėtis ir yra labai bloga.

Gauti naudingą patarimą – labai svarbu. Tačiau jei patys neduosite patarimų kitiems, tikėtina, niekas jų neduos ir Jums, tad jei iki šiol nemėgote patarinėti kitiems, pradėkite keistis. Nuo savęs palaipsniui galbūt pakeisite ir Jūsų aplinkos žmones: draugus, artimuosius ar kolegas. Toks žingsnis gali būti gana sunkus, tačiau su kiekviena diena bus lengviau ir lengviau, o maloni emocinė būklė žinant, kad kažkam padėjote, suteiks daugiau pasitikėjimo savimi ir pavers Jūsų gyvenimą kokybiškesniu.

Testas: ką skolinimosi įpročiai apie tave sako

Kartais net ir paimta paskola gali apie žmogų pasakyti tikrai labai daug. Šį kartą jums pateikiamas testas, kuris pagal jūsų skolinimosi įpročius padės atskleisti, koks žmogus esate. Nesvarbu, ar jūsų imta Vivus paskola, ar iš bet kurio kito kreditų teikimo taško – galite atlikti šį testą. Galite atlikti jį net tada, kai dar paskola jums nėra nutikęs dalykas, tačiau vis tiek galite maždaug įsivaizduoti, kaip ji imama, kaip tai nutinka, ir galite įsivaizduoti, koks jūsų būtų elgesys skolinimosi atvejais.

Vivus paskola arba kito teikėjo jums buvo reikalinga kiek kartų?

a) Nė karto.

b) Teko skolintis vieną kartą, daugiau kartų dar nereikėjo pasiskolinti.

c) Tokia paskola man jau daug kartų padėjo, aš dažnai pasiskolinu.

Ką pirkote už pasiskolintus pinigus, kur ta vartojamoji paskola buvo panaudota?

a) Kadangi nė karto dar neteko skolintis, tai nežinia ir, kam jos reikėtų. Tačiau numanote, kad paskola internetu tikrai nepamaišytų tada, kai jos labai reikėtų.

b) Buvo nutikęs ekstra atvejis, kurį reikėjo išspręsti. Galbūt buvo kažkokia staigi liga, gal baudą gavote, o gal kita kokia nors problema nutiko.

c) Pirkote kaskart skirtingus dalykus, nes paskola tau atrodo kaip gera alternatyva kaskart, kai tik prireikia iš kažkur gauti pinigų. Gal ji buvo reikalinga naujo gyvenimo investicijoms, gal kažkokiems pirkiniams, o gal net ir kelionėms.

Kodėl taip nutinka, kad vis jums būna reikalinga paskola? Dirbantiems žmonėms gal turėtų ir taip užtekti jų turimų pinigų?

a) Gal ir turėtų, bet jums dažniausiai neužtenka. Kodėl? Nes jūs tiesiog uždirbate per mažai. Vieni žmonės šiame gyvenime varto milijonus, kiti stabiliai gauna mažiau, tačiau dirba tikrai mėgstamą darbą. Esate iš pastarųjų, kurie šiaip jau niekada neverkšlena dėl per mažo atlygio, tačiau žino, kad jis yra per mažas ir tiesiog tuo tenkinasi, nes jiems laimę neša kiti dalykai – darbas.

b) Manau, kad pinigų dažnai pritrūksta, nes esu gana išlaidus žmogus. Žinau, kad yra sričių, kur galėčiau labiau susispausti, ir tada ir tas paskolos emimas niekada nereikalingas būtų. Bet man tiesiog patinka gerai leisti laiką, patinka dėl nieko nebijoti ir gyventi kaip ponui. Jeigu aš žinau, kad mano pardavimai yra geri, bet pinigai ateis tik už dviejų mėnesių, nes tiek laiko daroma apyvarta, tai aišku, kad turiu palaukti, tai yra logiška. Tačiau, jeigu pinigų man reikia jau dabar, tai kodėl turėčiau laukti? Taigi, paskola greita man yra kaip išeitis padėti savo gyvenimo būdui klestėti.

c) Manau, kad tai mano kaltė. Aš kažkaip nemoku planuoti gyvenimo, paveldėjau tai iš savo motinos, kuri daug ką paleido vėjais. Reikėtų išmokti labiau žiūrėti į ateitį, bet to padaryti kartais tiesiog negaliu.

Dabar pagal tai, kokių atsakymų surinkote daugiausiai, sužinokite, kokio tipo žmogus esate.

A atsakymų dauguma

Esate žmogus, kuris jokiu būdu niekada nenori skolintis. Gali būti, kad gyvenime daug pasieksite, bet ne per daugiausiai. Nemokėjimas rizikuoti, naujovių bijojimas yra apsauga, tačiau sakoma, kad kas nerizikuoja, tas negeria šampano. Kartais nebijokite šiek tiek išeiti iš savo komforto zonos, ir tada gyvenimas pasidarys gražesnis.

B atsakymų dauguma

Gyvenate taip, kaip reikia – mokate ir svajoti, ir rizikuoti, ir suvokti realiai gyvenimą. Taip ir toliau.

C atsakymų dauguma

Šiek tiek per daug skrajojate padebesiais, rekomenduojama nusileisti ant žemės.

Skalbimo milteliai

Atsiranda vis daugiau skalbimo priemonių, kurios lengvai gali išvalyti bet kokią dėmę, minkština audinį, skleidžia malonų kvapą. Cheminės medžiagos, esančios skalbimo miltelių ar minkštiklių sudėtyje efektyviau valo ir veikia drabužį. Nereikia trinkti rūbų ant akmenų kaip senovėje, nereikia užsiimti šiuo darbu visą dieną. Įdėjus nešvarius rūbus į skalbyklę, įbėrus miltelių ir paspaudus keletą mygtukų visas darbas atliekamas už jus per valandą (ar net greičiau). Skalbimo metu skalbimo milteliai ištirpsta vandenyje ir cheminės medžiagos, esančios milteliuose, valo audinį ir dėmes, esančias ant jo. Turbūt nesuklysiu sakydama, kad cheminės medžiagos ‘ėda’ dėmes. Efektyvu. Bet kokia to kaina?

Baltijos aplinkos forumo cheminių medžiagų ekspertė Zita Dudulytė teigia, kad cheminės medžiagos, esančios skalbiamųjų miltelių sudėtyje ne tik sunaikina dėmės, bet tuo pačiu nuo mūsų odos pašalina ir apsauginę riebalų plėvelę. Būtent šis sluoksnis apsaugo mūsų kūno dangą nuo sausėjimo, skeldėjimo. Dėl cheminių medžiagų poveikio oda peršti, parausta.

Kai kurių skalbiamųjų miltelių sudėtyje yra ir kancerogeninių medžiagų. Būtent šios cheminės medžiagos gali sukelti vėžį ar pakenkti vaisingumui. Skalbimo miltelių sudėties aprašyme šios medžiagos būna įrašytos: EDTA, NTA, chloro junginiai, kvapiosios medžiagos, minkštikliai. Alkilfenoletosilatai (nešvarumus šalinanti medžiaga) taip pat yra priskiriami prie pavojingų medžiagų. Skalbimo milteliuose ar minkštikliuose neturėtų būti dažų, kvapiųjų medžiagų, optinių baliklių. Taip pat skalbiamųjų priemonių sudėtyje fosfatai neturėtų viršyti 5 %.

Būtina atkreipti dėmesį į skalbimo priemonių dozavimą. Rūbus reiktų perskalauti mažiausiai 16 kartų, kad iš jų skalbiklis visiškai pasišalintų, todėl kuo didesnį kiekį valymo priemonių įdedame – tuo sunkiau jas visiškai panaikinti iš audinio.

Didesnis miltelių kiekis geriau pašalina dėmes – mitas. Kaip minėta anksčiau, kuo daugiau skalbimo miltelių dedame, tuo daugiau jų lieka audinyje. Tai gali dirginti odą ir sukelti įvairių dermatologinių ligų. Taip pat neišskalautos miltelių dalelės velkantis rūbą gali patekti ir į kvėpavimo takus ir juos sudirginti.

Besistengiantiems išvengti nepageidaujamų, pavojų sveikatai keliančių cheminių medžiagų skalbimo milteliuose patartina rinktis tokius skalbiklius, kurie skirti vaikų drabužiams ar turintiems jautrią odą. Taip pat siūloma rinktis ekologiškas skalbimo priemones, kurios išsiskiria Gulbės, Gėlės, Mėlyno angelo ar Vandens lelijos ženklu. Jautriems žmonėms rekomenduojama rinktis skystas skalbimo priemones, kurios nekelia čiaudulio, nedirgina kvėpavimo takų, neskatina veido ir rankų odos paraudimo, nekelia niežulio.

Parengė BPG didmena

Saulėtoji Ispanija

Ar yra tekę būti Ispanijoje? Kavinėje gurkšnoti vyną, ilsėtis saulėtame, gal kiek akmenuotame paplūdimyje, žavėtis didžiuliais pinijų kankorėžiais. O gal aplankyti kokią nors dailės galeriją ir pamatyti geriausių autorių darbus? Ispanija kažkiek tokia ir yra – marga, neskubanti, atsipalaidavusi. Siestos metu įvairios įstaigos užsidaro, kavinės nutyla, atrodo ištisas miestas aprimsta. Žinoma, jei tai ne koks didmiestis, kaip Barselona ar Madridas, ir ne šaltasis metų sezonas.
Ispanija populiari ir tarp Lietuvos poilsiautojų. Šiltas klimatas ypač traukia žiemą, kai norisi ištrūkti iš lietuviškos žiemos, prisiminti, ką reiškia vaikščioti trumpom rankovėm ir kaip visą dieną, ar net kelias iš eilės, gali būti giedras dangus. Net ir žiemos metu ir Viduržemio jūra rytinėje ar Atlanto vandenynas vakarinėje šalies dalyje yra pakankamai šilti bent pabandyti išsimaudyti. Vandens temperatūra juose laikosi panašiai, kaip mūsų Baltijoje vasarą. Vis tik pajūrio miestuose, ar tuo labiau Ispanijai priklausančiose salose gana nemaža vėjo tikimybė, tad vakarai sausio vasario mėnesiais tikrai gali būti žvarboki.
Vis tik Ispanijoje ieškome ne tik saulės, smėlio ir jūros. Dažnai ieškome ir įdomybių, įvairių architektūros, kultūros paminklų, muziejų. Labiausiai pažinimo trokštančių turistų lankomas miestas – Barselona, Katalonijos sostinė. Tai senas miestas, istorijos vingiuose turėjęs įvairius šeimininkus, tad ir išlaikęs savyje įvairių epochų ir įvairių stilių architektūrą. Žinoma, traukos centras – Barselonos senamiestis. Čia ir mažos, siauros, akmenimis grįstos gatvelės, ir bažnyčios, ir nedidelės galerijos. Barselona įdomi ir tuo, kad tai gana kalvotas miestas, gatvelės tai kyla, tai leidžiasi, nėra monotoniško lygumo. Žinoma, Barselona turi ir savo paplūdimius, tad ramiai pasivolioti smėlyje galima ir šiame mieste.
Daugiau gamtos ir egzotikos ieškantys žmonės paprastai skrenda tiesiai į Maljorkos salą. Palmos mieste yra oro uostos, į kurį yra ir tiesioginių skrydžių iš Lietuvos. Ir, dažniausiai, tikrai pigių. Maljorka – sala Viduržemio jūroje, į rytus nuo Barselonos. Čia išties daug labiau egzotiška – ir smėlėti, ir uolėti paplūdimiai, juosiantys visą salą, ir vietom gana staigiai iškylantys kalnai, ir miškeliais, ir skurdžios kalnų pusdykumės. Saloje yra ir prabangių, turistų įgeidžius tenkinančių kurortų, ir mažų, senaisiais amatais bei žemdirbyste užsiimančių viduramžius menančių kaimelių salos gilumoje. Būnant Maljorkoje populiaru įvairiais būdais tyrinėti salą – ar leistis į pėsčiųjų žygelius (gal net apeiti visą salą?), ar nuomotis dviračius ir keliauti jais. Taupant laiką, verta išsinuomoti automobilį ir aplankyti žymiausias, gražiausias salos vietas.

Dantų protezavimas, ką pacientui reikia žinoti?

Dėl traumos ar kokios nors ligos netekote danties arba visų dantų? Dantų būklė itin prasta, todėl jaučiate, kad reikia imtis veiksmų ir kreiptis į gydytoją odontologą? Tuomet nelaukite. Suprantame, kad įvairios dantų problemos gali sukelti nepasitikėjimą savimi, sumažinti norą lankytis viešosiose vietose bei bendrauti su draugais ar net artimaisiais. Tačiau išeitis yra beveik Jūsų panosėje, svarbiausia nelaukite ir veikite. Kalbame, žinoma, apie dantų protezavimą.
Dantų protezavimas – pažeistų ar prarastų dantų atkūrimas, danties formos, spalvos koregavimas. Taigi, jeigų Jūsų dantis yra nuskilęs, Jūs praradote vieną arba kelis dantis, juos galima susigrąžinti renkantis vainikėlius, tiltus ar implantus. Dantų protezavimas, tai sudėtingas veiksmas, reikalaujantis žinių, profesionalumo bei praktikos, todėl norėdami atlikti šią procedūrą, turėtumėte rinktis kvalifikuotus, patikimus ir savo darbą išmanančius specialistus.
Kaip tai padaryti? Pasidomėkite, ką Jūsų gydytojas baigęs, ar jis lankė kokius nors kursus, ar turėjo daug praktikos? Pokalbio metu stebėkite, kaip gydytojas su Jumis bendrauja. Jei jaučiate pasitikėjimą specialistu, nedvejokite ir susigrąžinkite nepriekaištingą šypseną.
Dantų protezavimas pirmiausia prasideda nuo vizito pas gydytoją, kuris padaro tyrimus, sąkandžio nuotrauką, diagnozuoja būklę bei paskiria gydymo planą, jei reikia ir dantų protezavimo procedūrą.
Protezas ne tik atlieka estetinę funkciją, tačiau taip pat atstato kalbėjimo bei kramtymo funkcijas. Nesant daugiau nei 2-3 dantims, tampa sunkiau kramtyti (prastai sukramtytas maistas gali sukelti virškinimo problemų), žmogus gali pradėti švepluoti – protezas visas šias problemas pašalina, todėl pacientas gali ir vėl drąsiai šypsotis, kalbėti su aplinkiniais ir be jokios baimės valgyti kartu su draugais.
Technologijų naujovės leidžia gaminti įvairių rūšių protezus. Protezai gali būti:

Aliuminiai – puikiai tinka priekinių dantų protezavimui.
Bemetalės keramikos – tokie protezai gaminami iš keramikos, atrodo visiškai natūraliai, todėl dažniausiai protezuojami priekiniai dantys.
Metalo keramikos – tokie protezai yra nepralaidūs šviesai, todėl (lyginant su bemetale keramika) atrodo nenantūraliai. Ir vis tik, metaliniai protezai yra ypač patvarūs, dažniausiai šia medžiaga protezuojami krūminiai dantys.
Protezai ant implantų – tokiu būdu protezas yra tvirtinamas prie implanto, kuris atlieka danties šaknies funkciją.

Kokį protezavimo būda rinktis tikslingiausia papasakos Jūsų gydytojas, tad nebijokite su juo šnekėtis bei diskutuoti, o galiauiai džiaukitės estetišku ir Jus džiuginančiu rezultatu.

Esperanto kalba

2009 metų duomenimis pasaulyje gyvuoja 6909 skirtingų kalbų. Egzistuoja 150 – 200 kalbų (t. y. ~ 3 % visų gyvuojančių kalbų), kuriomis šneka daugiau nei milijonas Žemės rutulio gyventojų. Taip pat yra tokių, kuriomis kalba tik po vieną žmogų (net 46 kalbos). 90 % kalbų savo gyvenime naudoja mažiau nei milijonas gyventojų. Trečdalis visų pasaulio kalbų turi ne tik kalbos, bet ir rašto sistemą. Kitomis likusiomis dviem trečiosiomis kalbų įmanoma tik susikalbėti. Kinų, anglų, indų, ispanų, rusų, arabų, bengalų, portugalų, malajų ir prancūzų kalbos – tai 10 populiariausių pasaulio kalbų, kurias kasdien naudoja daugiau nei 3,5 milijardo Žemės gyventojų. Pamačius tokius įspūdingus skaičius kyla klausimas, ar egzistuoja būdas, leidžiantis visiems pasaulio gyventojams susikalbėti viena bendra kalba? Atsakymas – taip, tai esperanto kalba.

Vaikystėje Lenkijoje gyvenęs ir su tautine neapykanta bei kalbos problema susidūręs poliglotas Liudvikas Lazaris Zamenhofas labai domėjosi kalbomis, todėl, siekdamas sunaikinti susišnekėjimo barjerą tarp skirtingai kalbančių žmonių,1878 m. sukūrė bendrą tarptautinę esperanto kalbą. Tačiau šiam išvykus mokytis medicinos į Maskvos universitetą, Liudviko tėvas sudegino visus sūnaus užrašus, susijusius su esperanto kalba, nes manė, kad tokia tarptautinės kalbos idėja vaiką prives prie pamišimo. Grįžęs į Lenkiją Zamenhofas nesunkiai atkūrė koreguotą kalbos variantą: pakeitė gramatines formas ir sukūrė naujus žodžius.

1887 m. Liudvikas Lazaris Zamenhofas dalį būsimos žmonos kraičio pinigų panaudojo knygos apie esperanto kalbą leidimui. Pirmoji knygelė, kurią sudarė tik 40 psl., pasirodė rusų kalba. Vėliau ji buvo išversta į lenkų, prancūzų, vokiečių ir anglų kalbas. Tarptautinė esperanto kalba Europoje ėmė populiarėti.1889 m. pasaulį išvydo pirmasis esperantininkų laikraštis „La esperantisto“. Vėliau įvairiose pasaulio šalyse šia kalba pradėti rašyti vadovėlius, leisti knygas, steigti draugijas. 1904 m. įvyko pirmasis esperantininkų kongresas. Po metų – antrasis. Nuo to laiko šis kongresas vyko ir tebevyksta kasmet vis kitoje pasaulio valstybėje.
1917 m. esperanto kalbos pradininkas mirė.

UNESCO 55–osios vykdomojo komiteto sesijos metu Liudvikas Lazaris Zamenhofas pripažintas viena iš labiausiai nusipelniusių asmenybių, todėl 1959 m. pasaulio visuomenė buvo pakviesta paminėti 100–asias jo gimimo metines.

Parengė UAB Baltijos vertimai

Startuoja LED brangumo mitą triuškinanti akcija: „Pasikeisk apšvietimą nemokamai“

Nuo šiandien startuoja naujas kainų mitą griaunantis projektas “Pasikeisk apšvietimą nemokamai”, kurį pristato LED apšvietimo prietaisų lyderė Lietuvoje, UAB „Elmo Technologijos“. Tai puiki proga visiškai nemokamai atnaujinti seno tipo lemputes į modernų LED apšvietimą.

Galvojate, jog nemokamų dalykų tiesiog nebūna ir visa tai tėra eilinė marketingo apgaulė? Tik ne šiuo atveju – akcija ir skirta tam, kad būtų sugriautas išpūstas LED apšvietimo kainos mitas.

Dabar paplitusi nuomonė, kad LED šviestuvai yra brangūs ir juos turėti gali tik verslo įmonės ar pasiturintys gyventojai, leidžiantys sau prabangias investicijas į šiuolaikišką būsto dizainą. Todėl nekeista, kad LED apšvietimas asocijuojasi su moderniu, tačiau prabangiu stiliumi, kuomet apšvietimo pagalba sukuriami tiesiog žadą atimantys interjerai.

Tačiau dažnai pamirštama, jog LED apšvietimas yra ne tik pats universaliausias realizuojamų interjero idėjų prasme, bet ir labiausiai taupantis elektros energiją ir eksploatacijos išlaidas. O sutaupytos išlaidos už elektros energiją yra tokios ženklios, kad lengvai padengia pačią LED šviestuvų kainą.

Siekdama tą įrodyti visiems skeptikams, UAB „Elmo Technologijos“ sukūrė specialią internetinę skaičiuoklę, kurioje kiekvienas labai lengvai galės paskaičiuoti, kiek sutaupytų pinigų už elektrą per mėnesį, jei tradicinio apšvietimo lemputes pasikeistų į modernų ir šiuolaikišką LED apšvietimą. Taigi, naujasis LED šviestuvas nekainuos jokių papildomų pinigų, o tik tą sumą, kurią vis tiek būtumėte eilinį mėnesį išleidę už apšvietimui skirtą elektros energiją.

Naudojimo pavyzdys

Šia skaičiuokle naudotis labai paprasta. Sakykime, norėsite pasikeisti virtuvėje esančias seno tipo lemputes į LED šviestuvus. Pirmiausia pažiūrėkite, kokio tipo lemputės virtuvėje yra naudojamos šiuo metu – kaitrinės, halogeninės ar taupiosios.

Tuomet kiekvienam lempučių tipui atskirai suskaičiuokite bendrą galingumą. Pavyzdžiui, jeigu virtuvėje šviečia 10 halogeninių lempučių po 50 W, tuomet bendras jų galingumas siekia 500 W.

Tada pagalvokite, kiek laiko vidutiniškai per dieną virtuvėje dega šviesa. Galbūt iš ryto apie 1 valandą, o vakare apie 3 val.? Tuomet per dieną šios lemputės vidutiniškai šviečia apie 4 val.

Dabar atsidarykite UAB „Elmo Technologijos“ sukurtą internetinę skaičiuoklę ir atidėkite šiuos duomenis specialaus žymeklio pagalba. Sistema iš karto parodys, jog per mėnesį už tokių kaitrinių lempučių sunaudojamą energiją pagal standartinį tarifą reikia mokėti 7.73 €, o jas pakeitus į LED šviestukus, išlaidų suma sumažėtų iki 0.77€. Tad per mėnesį iš karto pavyksta sutaupyti 6.96 €, per metus – 83.52 €. Ne tokia jau ir menka suma! Jei norite pilno vaizdo, tuomet dar paskaičiuokite, kiek sutaupytumėte, jei seno tipo lemputes pakeistumėte visuose likusiuose kambariuose.

Šiuo nauju projektu UAB „Elmo Technologijos“ siekia populiarinti LED apšvietimo technologijas ir naują, argumentuotą požiūrį į jų naudą. Juk LED technologijos – puikus būdas ne tik gerokai sumažinti išlaidas už elektros energiją, bet ir prisidėti prie visame pasaulyje plintančios energijos taupymo iniciatyvos.